Prezidento kelionė įvyko praėjus pusmečiui po to, kai Kyjivas viešai atmetė jo išreikštą norą apsilankyti su Rusijos agresija kovojančioje šalyje.
Tuomet Vokietijos lyderis buvo griežtai kritikuojamas dėl ilgus metus vykdytos įtampos mažinimo politikos Maskvos atžvilgiu.
Atvykęs į Kyjivą, jis vėliau išvyko į šiaurinį Koriukivkos miestą, bet pasigirdus sirenoms buvo priverstas slėptis.
„Pirmąsias pusantros valandos praleidome slėptuvėje, – pasakojo jis. – Labai gerai supratome sąlygas, kuriomis čia gyvena žmonės.“
Koriukivką rusų pajėgos užėmė karo pradžioje. Rusijos kariuomenė vėliau atsitraukė, tačiau dėl pažeistos infrastruktūros ir sunkumų apsirūpinant būtiniausiomis atsargomis miestas su baime laukia artėjančios žiemos.
F.-W. Steinmeieris gyrė miesto gyventojų drąsą ir sakė, kad jie „plikomis rankomis stojo prieš tankus ir iš tikrųjų juos sustabdė“.
Pasak jo, elektros tiekimas iš dalies yra atnaujintas, o vietos katilinė bus pertvarkyta, kad galėtų veikti naudodama vietinę medieną.
Anksčiau, tik atvykęs į Kyjivą, Vokietijos prezidentas pažadėjo, kad Berlynas „toliau rems Ukrainą: kariniu, politiniu ir finansiniu požiūriais“.
Antradienio vakarą jis turėtų susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o trečiadienį grįš į Vokietiją.
Pagal pirminį planą, jo vizitas turėjo įvykti praėjusią savaitę, tačiau dėl saugumo priežasčių paskutinę minutę buvo atšauktas. Tai sukėlė prieštaringų nuomonių bangą, nes kitų šalių pareigūnai neatidėjo kelionės.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, kurį laiką buvo smarkiai kritikuojamas dėl ilgus metus vykdytos draugiškų santykių su Maskva atkūrimo politikos. Vėliau jis pripažino, kad tai buvo klaida.
Balandį pateiktas jo pasiūlymas apsilankyti Ukrainos sostinėje buvo atmestas ir tai sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.
F.-W. Steinmeieris – socialdemokratas, dirbantis antrą prezidento kadenciją – buvo dviejų buvusios kanclerės Angelos Merkel vyriausybių užsienio reikalų ministras.
Jis buvo tarp pagrindinių koncepcijos „Wandel durch Handel“ („Pokyčiai per prekybą“) šalininkų. Koncepcija teigia, kad glaudžių komercinių ryšių puoselėjimas gali padėti paskatinti demokratines reformas.
Politikas taip pat rėmė prieštaringai vertinamą dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos projektą, sustabdytą dėl Maskvos agresijos Ukrainoje.
Tačiau jis jau pripažino, kad nuostata mažinti įtampą bendraujant su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo klaidinga ir kad „normalūs santykiai su Putino Rusija nebeįmanomi“.
Savo ruožtu V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipęsis į Vokietijos vyriausybės surengtos Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, paprašė tarptautinės bendruomenės padengti jo karo niokojamos šalies 2023 metų biudžeto 38 mlrd. JAV dolerių (38,5 mlrd. eurų) skylę.
