Prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo sąjungininkus, kad negali pasirašyti pareiškimo, kuriuo smerkiama ataka, nes „siekia išsaugoti galimybes derėtis dėl taikos“, teigė šaltiniai.

Per dviejų Rusijos raketų „Iskander“ smūgį netoli sienos esančiame Ukrainos Sumų mieste sekmadienį žuvo 35 žmonės ir 119 buvo sužeisti.

Tuo metu Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

„Žinoma, kad taikos susitarimo sąlygos apima branduolinio ginklo neturinčios, neutralios Ukrainos statusą, Ukrainos valstybės demilitarizaciją ir denacifikaciją, diskriminuojančių įstatymų, kurie buvo priimti po perversmo 2014 m., atšaukimą“, –kalbėjo S. Naryškinas, turėdamas omenyje prorusiško tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą per provakarietiškus protestus. Susitarimas, pasak užsienio žvalgybos vado, taip pat turėtų apimti „Rusijos Federacijos suverenumo ir teritorinių sienų – dabartinių teritorinių sienų, pripažinimą“.
Po Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m. Rusija 2022-aisiais po ginčytinų referendumų savo regionais paskelbė ir Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono bei Zaporižios sritis. Tačiau, išskyrus Krymą, Rusija nė vienos šios teritorijos nekontroliuoja visiškai.

Vadinasi, Maskvos karo tikslai lieka nepakitę po to, kai penktadienį specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kelias valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Susitikime Sankt Peterburge buvo kalbama ir apie karo užbaigimą.

S. Naryškinas gyrė atsinaujinusį dialogą tarp Rusijos ir JAV. Abi šalys po prezidentų V. Putino ir Donaldo Trumpo pokalbio telefonu siekia atkurti savo santykius. Kartu S. Naryškinas apkaltino Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją eskaluojant padėtį Ukrainos kare. Rusija kartu su Baltarusija esą mato suaktyvėjusią NATO veiklą prie sienų.