Londone įsikūrusi grupė savo ataskaitoje teigė, kad būtina imtis ryžtingesnių tarptautinių veiksmų, kad būtų sustabdytas egzekucijų skaičiaus didėjimas, nes priešingu atveju, anot „Amnesty International“, artimiausiais metais gali būti pakarti tūkstančiai žmonių.

Organizacija pareiškė, kad Irano valdžia „ir toliau tęsia sankcionuotas žudynes, kurios kalėjimus pavertė mirties laukais“.

2023-iaisiais šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 48 proc., o 56 proc. egzekucijų buvo įvykdytos dėl su narkotikais susijusių kaltinimų, nurodė „Amnesty International“.

Praėjusį mėnesį dvi kitos nevyriausybinės organizacijos – Norvegijoje įsikūrusi „Iran Human Rights“ (IHR) ir Paryžiuje įsikūrusi „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) – paskelbė bendrą ataskaitą, kurioje nurodė šiek tiek mažesnį skaičių – 834 mirties bausmės įvykdymo atvejus.

Egzekucijų padaugėjo po to, kai 2022 metų rugsėjį Iraną sukrėtė protestai, susiję su Mahsos Amini mirtimi. Kurdų kilmės iranietė mirė po to, kai buvo sulaikyta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos kodą.

Su protestais susijusiose bylose mirties bausmė buvo įvykdyta devyniems žmonėms.

Teisių gynimo grupės, įskaitant „Amnesty International“, įspėjo, kad valdžios institucijos egzekucijomis siekia įvaryti baimę visuomenei ir užkirsti kelią naujoms demonstracijoms.

„Groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia“

„Amnesty International“ teigė, kad Irano teokratų elgesys šiais metais nepasikeitė – iki kovo 20 dienos, pasak grupės, jau buvo įvykdytos mažiausiai 95 egzekucijos.

Mirties bausmė yra pasibaisėtina bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau masinis jos taikymas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, po itin nesąžiningų teismų procesų revoliuciniuose teismuose yra groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia.

Priduriama, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis.

„Amnesty International“ baiminasi, kad be ryžtingo pasaulinio atsako Irano valdžios institucijos ir toliau naudos mirties bausmę kaip priespaudos priemonę ir ateinančiais metais įvykdys mirties bausmę dar tūkstančiams žmonių“, – teigiama grupės ataskaitoje.

Tarp nuteistųjų mirties bausme atsidūrė ir 17-metis Hamidreza Azari (Hamidreza Azaris), lapkritį Rezavio Chorasano provincijoje pakartas po to, kai buvo nuteistas už nudūrimą peiliu 2023-iaisiais. Jam tada buvo 16 metų.

„Amnesty International“ teigimu, valstybinė žiniasklaida, siekdama išvengti atsakomybės, klaidingai nurodė, kad jam 18 metų, ir pridūrė, kad peržiūrėjo jo gimimo liudijimą.

Teisių gynimo grupė taip pat pabrėžė, kad neproporcingai daug mirties bausmių įvykdyta šalies pietryčiuose susitelkusios sunitų beludžių mažumos atstovams. Ataskaitoje pažymima, kad ši mažuma sudaro tik apie 5 proc. Irano gyventojų, tačiau 2023 metais jos nariams įvykdytos mirties bausmės sudarė 20 proc. visų egzekucijų.

Pasak „Amnesty International“, ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vėl padaugėjo egzekucijų už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

2017 metais buvo sušvelninti Irano kovos su narkotikais teisės aktai ir 2018 bei 2020 metais už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, buvo įvykdyta mažiau mirties bausmių. Tačiau, kaip nurodė organizacija, praėjusiais metais jų skaičius smarkiai išaugo.

„Mirties bausmė yra pasibaisėtina bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau masinis jos taikymas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, po itin nesąžiningų teismų procesų revoliuciniuose teismuose yra groteskiškas piktnaudžiavimas valdžia“, – sakė „Amnesty International“ direktorės pavaduotoja Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai Diana Eltahawy (Diana Eltahavi).