Apkaltos taikiklyje atsidūręs Seimo narys Aleksandras Sacharukas tvirtina dar neapsisprendęs, ar savanoriškai atsisakyti mandato.

Seimas trečiadienį neeiliniame posėdyje pradėjo svarstyti apkaltas opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariams A.Sacharukui ir Linui Karaliui. Juos Konstitucinis Teismas (KT) pripažino pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais duotą priesaiką.

Seimo neeiliniame posėdyje parlamento vadovė Irena Degutienė perskaitė KT išvadą, paskelbtą spalio pabaigoje.

Į Seimo posėdį atvyko abu kaltinamieji - L.Karalius ir A.Sacharukas.

L.Karalius slapstėsi nuo žurnalistų, nepanoro atsakinėti į klausimus apie apkaltą ir galimybę pačiam atsisakyti Seimo nario mandato.

Tuo tarpu A.Sacharukas tvirtino dar neapsisprendęs, ar atsisakyti mandato. "Tai mano teisė - iki pat balsavimo dėl mandato atėmimo svarstyti, ar savarankiškai atsisakyti mandato. Ta teise pasinaudosiu", - teigė jis.

A.Sacharukas nepaneigė, kad dėl galutinio apsisprendimo tarsis su savo Krikščionių partijos frakcija.

Šios frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis yra sakęs, kad rekomenduotų A.Sacharukui ir L.Karaliui neatsisakyti mandatų, laukti balsavimo Seime, nes gali nesusirinkti pakankamai balsų, kad mandatai būtų atimti. "KT išvada yra rekomendacinė, o ne privalomoji. Galutinai apkaltos klausimu sprendžia visas Seimas", - pastebėjo jis.

Norint atimti mandatą iš apkaltos taikiklyje atsidūrusio Seimo nario, reikia, kad už tai slaptai balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Seime diskutuojama, ar nevertėtų rengti ne slapto, bet atviro balsavimo dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui.