Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl pažeidimų per Seimo rinkimus.

Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT juos sujungė į vieną bylą.Į KT posėdį atvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas su dar trimis komisijos nariais, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.Paklausimai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT.

Antradienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo prašo KT išvados, ar „šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu“.

Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.

Trečiadienį į KT prašydama išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, kreipėsi ir šalies vadovė D.Grybauskaitė.

Prezidentė prašo KT įvertinti, ar „masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai“ turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose.Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.

Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į KT gali kreiptis Seimas bei prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.Tokį paklausimą KT turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.

Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.