Seimo komisijai, kuri rengs rezoliuciją dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris „darbiečius“, vadovausiantis „tvarkietis“ Andrius Mazuronis pripažįsta, jog pats asmeniškai nebalsavo dėl „darbiečio“ Artūro Paulausko skyrimo šios komisijos pirmininko pavaduotoju ir teigia, jog šis paskyrimas gali trukdyti konstruktyviam komisijos darbui.

„Iš tiesų tai (A.Paulausko skyrimas komisijos pirmininko pavaduotoju - red.) kelia daug bereikalingos įtampos, kuri gali trukdyti konstruktyviam komisijos darbui“, - antradienio vakarą kalbėdamas LRT laidoje „Šiandien“ sakė A.Mazuronis.

Seimo opozicija komisijos, nagrinėsiančios trijų „darbiečių“ imuniteto klausimą, pirmininko pavaduotoju siūlė skirti Liberalų sąjūdžio atstovą Remigijų Šimašių.

Tačiau valdančiųjų bei dalies Drąsos kelio frakcijos atstovų balsais buvo pritarta, kad minėtos komisijos pirmininko pavaduotoju būtų paskirtas A.Paulauskas.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis antradienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų - partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, jo pavaduotojo Vytauto Gapšio bei Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę - leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę.

Seimo komisijoje, kuri turės parengti rezoliuciją, dirs trylika narių, ji atlikti tyrimą įpareigota iki gruodžio 21 dienos.

A.Paulauskas vadovavo Naujajai sąjungai, kuri 2011 metais prisijungė prie Darbo partijos. Tuo metu 2000 metais pirmą kartą į Seimą išrinktas Kėdainių verslininkas V.Uspaskichas tapo Naujosios sąjungos frakcijos nariu, jos deleguojamas buvo išrinktas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Vėliau prieš 2004 metų Seimo rinkimus V.Uspaskichas įkūrė Darbo partiją.

2006 metais netrukus po to, kai buvo atleistas iš Seimo pirmininko pareigų, A.Paulauskas buvo pareiškęs, kad Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas ir Liberalų demokratų partijos lyderis Rolandas Paksas yra užsienio spectarnybų naudojami instrumentai.

„Aš manau, kad tai (V. Uspaskichas ir R.Paksas - BNS) nėra visiškai savarankiškos figūros, keletas veiksmų ir jų veikimo būdų leidžia galvoti, kad scenarijus yra rašomas kitur, norint parodyti, kad mūsų valdžia ir mūsų politikai nesugeba valdyti valstybės. Tos dvi figūros yra naudojamos kaip instrumentai tiems tikslams pasiekti, tos jėgos sėdi ne mūsų šalyje, o gal yra už Lietuvos ribų, bet puikiausiai koordinuoja, puikiausiai sugeba veiksmus nukreipti jiems palankia linkme“, - tąkart teigė A. Paulauskas.

Jis sakė išvadą apie „režisierių“ iš svetur ranką darąs ne tik remdamasis asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tarnybų informacija, kurią gaudavo dar būdamas Seimo pirmininku.

A. Paulauskas tuomet taip pat teigė, jau kurį laiką matęs V.Uspaskicho „nevalstybinius siekius“ ir sutikęs jungtis į bendrą koaliciją su DP lyderiu tam, kad esą galėtų aptramdyti jo apetitus.

„Jo (V.Uspaskicho - BNS) visas partijos kūrimo projektas yra paremtas verslo interesais ir verslo principais. Jis mato buvimą valdžioje kaip galimybę kaupti kapitalą. Jis nežiūri į valstybės gyvenimą kaip žmogus, kuris atsakingas už tą valstybę, už tuos žmones, kurie jį rinko, jis žiūri pragmatiškai naudos principu ir tai pasireiškė ne kartą“, - 2006 metais sakė A.Paulauskas, kurio vadovaujama socialliberalų partija 2011 metais nusprendė įsilieti į Darbo partijos gretas.

Antradienį prašydamas leisti patraukti Darbo partijos parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn, generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis pabrėžė, kad dėl jų neliečiamybės panaikinimo įvairios institucijos - Seimas, Europos Parlamentas, Vyriausioji rinkimų komisija - jau yra sprendusios keliskart, ir visą laiką prašymai būdavo tenkinami.

„Paminėtina, kad šio baudžiamojo proceso metu kaltinamojo V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimas buvo sprendžiamas šešis kartus, kaltinamojo V.Gapšio - du kartus, kaltinamosios V.Vonžutaitės - vieną kartą. Visais minėtais atvejais kompetetingos institucijos davė sutikimus minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, - sakė D.Raulušaitis.

Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro pavaduotojas priminė, kad V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė kaltinami, kad einami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.

„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų“, - sakė D.Raulušaitis.

Pasak D.Raulušaičio, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo valstybės biudžeto dotacijas.

„Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partija apgaule įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala“, - pabrėžė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Vėliau žurnalistų klausiamas, koks likimas lauktų bylos, jei Seimas nuspręstų nepanaikinti „darbiečių“ teisinės neliečiamybės, D.Raulušaitis sakė, kad ji tikriausiai būtų nutraukta.

Seimo statutas numato, kad išklausęs Generalinės prokuratūros vadovo pranešimą, Seimas daro valandos trukmės pertrauką, po kurios sudaro laikinąją tyrimo komisiją. Komisija išklauso prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, ir teikia Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą.

Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.

Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.