Nors kalendorius skelbia, kad šis sekmadienis - 40-ies paukščių diena, Lietuvos gamta sparnuočiams dar atšiauri. Į Žuvinto rezervatą parskridusios ilgakojės gervės „kalena“ dantimis - šiąnakt ten spaudė net 15 laipsnių šaltis.

Apie tai, kodėl paukščiai vėluoja sugrįžti, - pokalbis su ornitologu, Žuvinto biosferos rezervato direktoriumi Arūnu Pranaičiu.

- Ar 40-ies paukščių dieną iš tikrųjų į Lietuvą būna sugrįžę 40 paukščių?

- Žuvinto rezervate paukščiai stebimi jau per 70 metų. Kaip gamtininkas esu labai skeptiškas dėl tų datų, kad toks ir toks paukštis turi parskristi tą ir tą dieną. Manoma, esą vieversys turi parskristi vasario 28-ąją, o kovo 10-ąją jau turi būti parskridę net 40 paukščių. Gamtoje taip nebūna. Paukštis - ne traukinys, kuris turi atvykti pagal grafiką.

- O kurie paukščiai Žuvinte jau sučiulbo?

- Net sudėtinga pasakyti, kurie parskrido. Ši žiema nebuvo šalta, be didelių speigų, net įšalo kai kuriose pievose nėra. Todėl kai kurie paukščiai net nebuvo išskridę į šiltuosius kraštus ir čia žiemojo. Tai - pilkieji garniai, pilkosios žąsys, gulbės, ilgasparnės vištelės. Pajūryje žiemojo kormoranai.

Tačiau pavasaris, ypač pastarosios dienos, - šaltos. Nors pempės, vieversiai į Žuvintą jau turėjo parskristi, jų čia dar nėra, - jiems per šalta. Jeigu oras atšiltų, pempės į Žuvintą sugrįžtų būriais.

- Kaip pastarųjų dienų šalčiai atsiliepia paukščių grįžimui, medžių sprogimui, gyvūnams - visai gamtai?

- Pastarosios kovo dienos nėra geros, ypač kai kuriems gyvūnams. Taip pat ir paukščiams. Pavyzdžiui, naktį medžiodamos pelėdos iš po sniego dangos neišsitrauks jokios pelės. Nors sniego nedaug, tačiau jis suledėjęs.

Pavasarinis šaltis, o  ne kokios kitos priežastys stabdo ir paukščių grįžimą. Gervės, kurios praėjusią savaitę į Žuvintą parskrido iš Afrikos, dabar naktimis kenčia šaltį. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį čia spaudė net 15 laipsnių šaltis. Žuvinto gamta paukščių dar nelaukia.