Su mandatu nesuderinamo darbo neatsisakiusį parlamentarą iš Seimo bus galima pašalinti daugiau kaip pusės kolegų balsais.

Seimas ketvirtadienį priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis numatomos tikslios procedūros, kaip iš parlamento būtų pašalinami jos nariai, nesilaikantys Konstitucijoje numatyto įpareigojimo atsisakyti su mandatu nesuderinamo darbo.

Už tokias pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė 22 parlamentarai. Gausiausiai tokias pataisas parėmė konservatoriai ir socialdemokratai, prieš buvo didžioji dalis „tvarkiečių“ frakcijos, kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abiejose pusėse.

Pataisos numato, kad Seimo nutarimas nutraukti Seimo nario įgaliojimus dėl su mandatu nesuderinamos veiklos priimamas daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Šias pataisas parlamentas patvirtino vos poros balsų persvara - Seimo statutas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, t.y. už jas turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

„Tai yra spraga mūsų statute, kuri nenumatė to, ką pamatė Konstitucinis Teismas, jog nėra procedūrų, kaip elgtis tais atvejais, jei mūsų kolegos, kurių nusižengimai nesiekia priesaikos sulaužymo, tačiau nesilaiko tam tikrų įspareigojimų, kaip elgtis toliau. Visa tai turėjo būti seniai sureglamentuota“, - kolegas balsuoti už pataisas ragino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Konstitucijos 60 straipsnyje numatoma, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Konstitucija leidžia Seimo nariui dar eiti ministro ar premjero pareigas.

Konstitucijos 63 straipsnyje tarp išskirtų atvejų, kada parlamentaro įgaliojimai nutrūksta, numatyta ir tai, kad Seimo narys mandato netenka, kai „pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis“.  Iki šiol Seimo statutas reglamentavo apkaltos procedūrą, tačiau atskiro atvejo, kaip elgtis parlamentarui neatsisakius papildomo darbo, nenurodė.

Taip pat Seimo statuto pataisomis nustatyta, kad įtarus Seimo narį tokiais pažeidimais, veiksmų turi imtis Seimo Etikos ir procedūrų komisija. EPK turėtų pasiūlyti Seimui pavesti jai atlikti Seimo nario veiklos tyrimą arba sudaryti atitinkamą laikinąją tyrimo komisiją.

Seimo pavedimu atlikusi Seimo nario veiklos tyrimą ir nustačiusi, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio reikalavimus, EPK kartu su išvada teiktų Seimui nutarimo projektą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo.

Taip pat EPK suteikiama teisė inicijuoti apkaltos procesą. Jei šiuo metu iniciatyvos dėl apkaltos gali imtis ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, siūlyti Seimui pradėti parlamentarui apkaltos procesą galės ir EPK ne mažiau kaip keturių penktadalių komisijos narių balsų dauguma.

Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip ketvirtadalio visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti, tuo metu apkaltą inicijuojant EPK, Seimas galėtų arba suteikti jai specialiosios komisijos įgaliojimus, arba sudaryti tokią atskirą komisiją.