Trijų Darbo partijos (DP) narių teisinės neliečiamybės klausimą nagrinėjančiai specialiai Seimo komisijai Generalinės prokuratūros (GP) atstovai aiškinasi, kodėl DP „juodosios buhalterijos“ byla trunka taip ilgai – beveik ketverius metus.

Prokuroras nepatenkintas

GP atstovas, prokuroras Saulius Verseckas, komisijos nariams pateikė netgi specialią nusikaltimo schemą ir aiškina, kad iš vienos pusės byla yra paprasta: tiesiog „elementari dvigubos buhalterijos situacija“.
Kita vertus, jis pripažįsta, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau ketverius metus, o ši situacija – nenormali.

„Iš tiesų, mes turime unikalų atvejį, byla pirmoje instancijoje daugiau nei 4 metai, o kur dar apeliacija ir kasacija. Tai nėra normali situacija ir aš kaip prokuroras esu nepatenkintas tuo, nes tai ir psichologiškai slegia. Tas tempimas laiko“, - Seimo nariams pripažino S. Verseckas.

Jis aiškino, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios tokį ilgą  bylos nagrinėjimą – teisinės neliečiamybės klausimai. Teisinė neliečiamybė V. Uspaskichui ir V. Gapšiui naikinta ne kartą, o tai – užtrunka. Be to, šioje byloje teko laukti ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Anot prokuroro, pats ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas per optimalų laiką – mažiau nei per dvejus metus. Jis priminė, kad DP baudžiamąją bylą sudaro veik 150 tomų medžiagos.

Spaudimo nebuvo

S. Verseckas sako, kad DP byla nėra vien dėl „juodosios bukalterijos“. „Tai politinės korupcijos byla ir tai svarbu suvokti. Svarbu suvokti bylos reikšmę valstybei, teisinei sistemai. Tai - ne mokėjimas vokeliuose. Aš bylą suvokiu kaip politinės korupcijos bylą dėl neteisėtos politinės partijos finansavimo. Taigi tai ne tik buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, bet, visų pirma, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimai“, - pažymėjo prokuroras.

Laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Liberalų Sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius teiravosi, ar valstybinį kaltinimą DP byloje palaikanti S. Verseckas nėra sulaukęs V. Uspaskicho partijos spaudimo. Į šį klausimą S. Verseckas atsakė neigiamai.

„Pakankamai seniai dirbu prokuratūroje, turiu bjaurų, bet aštrų charakterį, net vadovybei sudėtinga su manimi susitarti. Savo nuomonę grindžiu argumentais. DP elgesio spaudimu nepavadinčiau. Jie tiesiog dalyvaujasi baudžiamuoju procesu: teikia prašymus, reiškia nušalinimus. Tai nėra spaudimas. Prokuroras supranta, kad jis gali būti nušalinamas. Gal per žiniasklaidą koneveikiamas. Aš stengiuosi atsiriboti nuo viso to poveikio ir nereaguoti“, - Seimo komisijos nariams dėstė S. Verseckas.

Specialiosios Seimo komisijos posėdį stebi ir pats DP lyderis Viktoras Uspaskichas. Jis nėra šios komisijos narys. Laiką leido prie savo kompiuterio.

Pateikė schemą, kaip judėjo pinigai

Argumentuodamas, jog Darbo partijos byla nėra politinė, kaip teigia kaltinamieji, prokuroras minėjo ir Europos Parlamento sprendimą panaikinti tuomet europarlamentaro mandatą turėjusio Viktoro Uspaskicho neliečiamybę. S.Verseckas tvirtino, jog EP ypač kruopščiai sprendžia imuniteto klausimą, ir neskuba naikinti savo narių imuniteto, jei byloje mato politinį aspektą.

„2010 metų rugsėjo 10 dieną EP priėmė sprendimą atšaukti V. Uspaskicho teisinį imunitetą. Kodėl tai svarbu - visų pirma, EP nario teisinis imunitetas yra identiškas Seimo nario teisiniam imunitetui. EP teisinio imuniteto atšaukimo procedūra yra atliekama ypatingai kruopščiai ir priekabiai, V.Uspaskicho teisinio imuniteto atšaukimo klausimas truko apie metus. EP nelinkęs beatodairiškai naikinti savo narių teisinio imuniteto, pagal mano turimą statistiką, per visą EP istoriją buvo gauti 129 prašymai, o imunitetas panaikintas tik 30 atvejų, pagal praktiką, imunitetas nėra atšaukiamas, jei kaltinimai susiję su politine veikla“, - kalbėjo S. Verseckas.

Prokuroras klausimą dėl „darbiečių“ neliečiamybės sprendžiančiai komisijai taip pat pristatė schemą, kurioje matyti, kaip judėjo neteisėti pinigai. Jis pripažino, kad nepavyko atskleisti, iš kur į Darbo partijos kasą atkeliaudavo nedeklaruotos pajamos, nes tą žinantys asmenys nebendradarbiauja su teisėsauga, prokuroras tik pabrėžė, kad ir neatskleidus pinigų šaltinio nusikalstama veika nenuneigiama.

Pagrindiniu asmeniu tvarkant nelegalių pinigų srautus prokuroras įvardijo V.Vonžutaitę.

„V.Gapšys 2004-2006 metais toje schemoje nebuvo pagrindinis asmuo. Pagrindinį vaidmenį tame reikale užėmė būtent V.Vonžutaitė, būtent ji koordinavo tos moters, kuri vykdė “juodųjų„ pinigų apskaitą, veiklą, ir ji vėliau nurodė Nijolei Steponavičiūtei, kad V.Gapšys taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl “juodojoje kasoje„ esančių pinigų“, - kalbėjo S.Verseckas.

Pasak prokuroro, būtent tuomet V.Gapšys įgauna savarankišką vaidmenį procese, nors vėlgi jis pabrėžė, kad „V.Gapšio vaidmuo nėra toks svarbus kaip V.Vonžutaitės, jis buvo jaunesnis ir jo pozicijos buvo mažiau (svarbios - red.)“.

Klausiamas, koks tuomet buvo DP lyderio V.Uspaskicho vaidmuo, S.Verseckas tvirtino, jog kaip ir tvarkant viešą buhalteriją, partijos lyderiui buvo teikiamos „juodųjų“ pinigų ataskaitos - pajamos ir išlaidos.

„Kiekvienais metais, kaip ir tvarkingoje “baltoje„ buhalterijoje, buvo sudaromos pinigų ataskaitos, kiek buvo “juodųjų„ pinigų, “juodosios buhalterijos„ ataskaitos buvo teikiamos V.Uspaskichui“, - sakė S.Verseckas.

Jo teigimu, vadinamoji juodoji buhalterija tvarkyta itin kruopščiai, ir kartą kilo sąmyšis pasigedus 6 tūkst. litų.

„Yra niuansas, buvo pasigesta 6 tūkst. litų, ir tarp žmonių, kurie tą faktą nustatė, kilo nerimas, kaip galėjo nutikti, kad pinigai dingo, ir kad būtinai apie tai reikia pranešti V.U.“, - kalbėjo prokuroras.

Taip pat prokuroras atskleidė, jog operatyvininkai 2006 metais nurodė skubiai pradėti ikiteisminį tyrimą Darbo partijos atžvilgiu, nes gauta informacijos, jog „juodosios buhalterijos“ dokumentus rengiamasi sunaikinti. Pasak S.Versecko, ši informacija pasitvirtino.

„Operatyviniai darbuotojai gavo duomenų, kad kitą dieną“ juodosios buhalterijos„ dokumentus ruošiamasi naikinti. Versija pasitvirtino, pradėjus daryti kratą, “juodosios buhalterijos„ dokumentų nepavyko rasti“, - sakė S.Verseckas ir pridūrė, kad dokumentai vėliau rasti šalia esančiame automobilyje paruošti išvežti.