Daugiau kaip 22 metus Lietuvos pareigūnams Sausio 13-osios byloje nepasiekiamas buvęs KGB būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas nesutinka, kad būtų teisiamas už akių. Portalo delfi.lt žiniomis, ikiteisminį tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra sulaukė buvusio KGB karininko advokatų vizito.
Ginti M. Golovatovą Sausio 13-osios byloje sutiko du žinomi vienos sostinės advokatų kontoros advokatai. Susitarimus su klientu prokurorams pateikę gynėjai paprašė leisti susipažinti su visais tyrimo duomenimis bei panoro gauti buvusiam KGB karininkui pareikštus, tačiau oficialiai neįteiktus įtarimus.
Kadangi 2011-ųjų pavasarį įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pakeista karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui samprata, M. Golovatovui, kaip ir kitiems kol kas nepasiekiamiems kariškiams turėtų būti pateikti nauji įtarimai. Portalo delfi.lt žiniomis, naujo pranešimo apie įtarimą M. Golovatovas kol kas dar negavo, tačiau prokurorai jį žada pateikti jau šiomis dienomis.
„Žinoma, kad jis nesutinka su įtarimais, šiuo metu laukiame naujai prokurorų surašytų įtarimų“, – sakė vienas M. Golovatovo advokatų.
Atstovų Lietuvoje M. Golovatovas nusprendė ieškoti po įvykių 2011-ųjų liepą, kai jį Austrijos pareigūnai sulaikė pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį. Tiesa, KGB karininkas už grotų neprabuvo nė paros, dėl šios istorijos tarp Vilniaus ir Vienos įsiplieskė diplomatinis konfliktas, iš pareigų buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje. Notas dėl M. Golovatovo paleidimo Austrijai įteikė visos trys Baltijos šalys.
„Žinoma, kad jis nesutinka su įtarimais, šiuo metu laukiame naujai prokurorų surašytų įtarimų“, – sakė vienas M. Golovatovo advokatų.
Pasak jo, M. Golovatovas šiuo metu negali išvykti iš Rusijos, nors norėtų nuvažiuoti į savo vilą Suomijoje, tačiau dėl išduoto Europos arešto orderio bet kada gali būti sulaikytas Europos Sąjungos valstybėse.
M. Golovatovas nesutinka, kad būtų teisiamas už akių, tačiau teismo procese taip pat neketina dalyvauti – jeigu bylą prokurorai perduos teismui, jam turėtų atstovauti advokatai.
Buvęs KGB karininkas turėtų būti teisiamas dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių, kai Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
M. Golovatovas yra sakęs, kad į Televizijos bokšto šturmą vykdžiusio „Alfa“ būrio vyrus „buvo šaudoma iš aplinkinių namų“.
„Teko kviesti šarvuočius, kad kariai būtų evakuoti ir išgelbėti nuo mirtino pavojaus“, – tokią Sausio 13-osios versiją vienoje Rusijos televizijos laidoje yra pateikęs įtariamasis.
Šiuo metu prokurorai atlieka tyrimą 81 asmens atžvilgiu, kurie šiuo metu slapstosi užsienio valstybėse – Rusijoje, Baltarusijoje ir kt. Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, užbaigti tyrimui Lietuvos teisėsaugai pakanka žinoti valstybę, kurioje gyvena įtariamasis ir jai išsiųsti reikalingus dokumentus.
Prokuratūra yra pranešusi, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai išsiuntė 18 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, į dešimt teisinės pagalbos prašymų sulaukė atsakymų, išanalizavo kelis tūkstančius vaizdo dokumentų, apklausė daugiau kaip 200 liudytojų, surengė būtinus atpažinimus, papildomai apžiūrėjo Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas bei teritoriją.
Lietuvoje jau paskelbtas vienas nuosprendis 1991 m. Sausio 13-osios byloje. 1999 m. Vilniaus apygardos teismas nuteisė aktyvius komunistų partijos narius Mykolą Burokevičių, Juozą Jermalavičių, Juozą Kuolelį, Jaroslavą Prokopovičių bei kitus. Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M. Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 m.
Naujausi komentarai