Siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai esančias stotis nuo liepos mėnesio planuojama pradėti pritaikyti turizmo ir kultūros reikmėms. 

Šiems darbams atlikti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų   skirta 7 mln. 851 tūkst. litų. 

Prasidės darbai

Sutartį dėl paramos projektui įgyvendinti Panevėžio apskrities viršininko administracija gegužės viduryje pasirašė su Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, rekonstrukcijos darbus įgyvendins konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Pireka“.
Planuojama rekonstruoti penkių stočių pastatus, Panevėžio depą, viaduką Senamiesčio gatvėje, pakeisti dalį geležinkelio bėgių ir įrengti penkias stoteles šalia turizmui patrauklių vietų. 

„Darbai turėtų prasidėti artimiausiu metu, o liepą tikrai jau bus įsibėgėję. Laiko turim labai nedaug – projekto pabaiga 2011 metų kovą. Kadangi didžioji dauguma darbų bus atliekami lauke, tai juos ketinama pabaigti iki lapkričio“, – apie netrukus prasidėsiančius pokyčius geležinkelyje pasakojo Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vedėja Rasa Daraškevičienė.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje panaikinus apskritis, neliks ir projekto sutarties vykdytojo – Panevėžio apskrities viršininko administracijos, tačiau R.Daraškevičienė teigė, kad numatyti darbai nesustos.„Projektui apskričių reforma nesutrukdys, nes jį toliau įgyvendins Susisiekimo ministerija. Kitąmet pavasarį darbai tikrai bus baigti“, – patikino R.Daraškevičienė.

Didės patrauklumas

Nors siaurojo geležinkelio populiarumas auga kasmet, tačiau iki šiol turistams jis buvo menkai pritaikytas. Projekto vykdytojai įsitikinę, kad permainos leis padidinti geležinkelio patrauklumą, nes stotelėse atsiras civilizuotam turizmui pritaikytų patogumų – tokių kaip tualetai, apšvietimas, takai.

„Siaurasis geležinkelis bus patrauklus lankytojams, nes daug kur bus sutvarkyta infrastruktūra, o ji tikrai reikalinga. Dabar nėra net peronų keleiviams, iš traukinio sunku išlipti, nes jo pakopos aukštos. Važiuojantiesiems traukiniu, o ypač užsieniečiams, yra keista, bet tai – ir atrakcija, egzotika, kai nuvykę į stotį jie randa lauko tualetus. Po atliktų darbų lauko tualetai galbūt ir liks, bet kaip muziejaus eksponatai. Šiuolaikiški tualetai bus įrengti patalpose“, – pasakojo R.Daraškevičienė.

Tai, kad siauruko populiarumas auga kasmet, galima įsitikinti išsiruošus į kelionę iki Anykščių. 

„Mano nuomone, kelionės siauruku – nekasdienis, neįprastas pasivažinėjimas. Tai puiki pramoga. Todėl labai svarbu, kad toks unikalus traukinukas yra saugomas ir puoselėjamas. Panevėžyje ir taip labai mažai kultūrinių renginių, o siauruku rengiamos išvykos labai pagyvina liūdną miestiečių kultūrinį gyvenimą. Esu įsitikinusi: jei siauruku būtų rengiama daugiau kelionių, kurių metu vyktų kokia nors programa, rastųsi daugiau smalsuolių“, –  pasakojo sausakimšame traukinyje Joninių šventės kelionėje dalyvavusi Elytė Žirkauskienė.

Praėjusiais metais siauruku keliavo apie 20 tūkstančių žmonių, dalį jų sudarė užsienio turistai. 

Depas bus lankomas

Vieni didžiausių darbų pritaikant siaurąjį geležinkelį turizmui  bus įgyvendinami Panevėžyje. Skaičiuojama, kad mieste bus investuota apie apie du milijonus litų iš beveik aštuonių milijonų.  Planuojama sutvarkyti siaurojo geležinkelio stoties teritoriją, peronus.

Po stogine bus įkurtas muziejus, jame bus eksponuojami senoviniai riedmenys, įrengta takelių sistema, apšvietimas, tualetas. Bus tvarkomas ir geležinkelio viadukas Senamiesčio gatvėje. Permainos neaplenks ir depo, kuriame remontuojami traukiniai. Ketinama sutvarkyti vieną iš depo pastatų, o vėliau čia rengti ekskursijas.

„Bus galima apžiūrėti, kaip remontuojami siaurojo geležinkelio traukiniai.  Turistams tokie dalykai labai patinka. Be to, Panevėžio siaurojo geležinkelio stotyje bus įrengta riedmenų ekspozicija, ją bus galima apžiūrėti bet kuriuo metu, nes riedmenys bus lauke. Įgyvendinus projektą, atsiras galimybė pritraukti ekskursijas“, – mano R.Daraškevičienė.

„Šiems dalykams suteikėme didelę reikšmę, nes norėjome Panevėžiui didesnės naudos. Kol kas čia turizmui nepatrauklius sąlygos – nėra privažiavimų, nesutvarkyta aplinka. Pavyzdžiui, ekskursantams, norintiems mus pasiekti, tektų važiuoti bevardžiu skersgatviu. Visus šiuos dalykus išspręs projektas. Depas, kaip vienas iš kultūros paveldo paminklų, bus prieinamas visuomenei“, – projekto nauda neabejojo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Gintaras Kerbedis.  

Be Panevėžio, didesni darbai bus vykdomi Surdegio ir Troškūnų stotyse,  čia bus tvarkomi ne tik apšvietimas ar aplinka, bet ir stočių pastatai. 

Susidomėjimas auga

„Siaurukas – Lietuvos kultūrinis paveldas, kurį reikia išsaugoti. Mūsų mieste kultūrinis gyvenimas labai apmiręs, todėl svarbu išsaugoti bent tai, ką turime. Važiuoti siauruku – tai ne tik keliauti iš taško A iki B. Kelionė dažnai sutampa su kokia nors proga, per kurią bandoma prisiliesti prie senovėje vykusių švenčių tradicijų“,  –  teigė į Joninių šventę vykusi panevėžietė Vilma. Tokioms miestiečių mintims pritaria ir „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas. G.Kerbedis teigia,  kad geležinkelis yra viena iš svarbiausių turizmo objektų Panevėžio krašte, tačiau to nepakanka. Norint, kad mieste turizmas būtų populiarus, reikia, jog  patraukliai atrodytų ne tik siaurasis geležinkelis, bet ir miesto viešbučiai,  maitinimo sektorius.

„Nauda miestui iš turizmo – pilni žmonių viešbučiai, turintis darbo maitinimo sektorius, jie gautų didžiausią pelną. Visi kiti, tarp jų ir mes, galime būti grupėje objektų, kurie sukuria patrauklią erdvę tam, kad plėtotųsi turizmas. Siaurasis geležinkelis yra patraukliausias. Tačiau kartais didesnę reikšmę turizmui turi ne konkretus paveldo objektai – dvarai ar paminklai, bet puikūs organizatoriai, labai geri gidai ir turizmo specialistai. Deja, to mūsų mieste nėra ir niekada nebuvo siekiama“, – apgailestavo direktorius.

G.Kerbedis teigia, kad Lietuvoje visuomenės dėmesys siaurajam geležinkeliui pastaraisiais metais yra didelis. Ne ką mažesnis susidomėjimas juntamas ir iš užsienio. Siauruku labiausiai domisi europiečiai, bet kartais teiraujasi ir turistai iš Indijos, Taivanio, Japonijos. 

„Nors statistikos dar neturime, bet matome, kad užsieniečių šiemet pervežame daugiau nei anksčiau. Paveldas pasaulyje sulaukia didžiulio susidomėjimo, tačiau to dar negalime pasakyti apie Lietuvą“, –  kalbėjo G.Kerbedis.