D. Maradonai spalio 30-ąją sukako 60 metų.

Kaip praneša leidinys „Ole“, D. Maradona blogai pasijuto savo namuose, kur jis sveiko po galvos operacijos. Nors skubiai atvykę medikai stengėsi jį atgaivinti, futbolininkas mirė.

Naujienų agentūra EFE citavo D. Maradonos agentą Matiasą Morlą, patvirtinusį žinią apie jo kliento mirtį.

D. Maradona kartu su Brazilijos futbolo žvaigžde Pele (Pelė) laikomas vienu geriausių visų laikų futbolininku. Jis buvo Argentinos vienuolikės kapitonas per 1986 ir 1990 metų Pasaulio futbolo čempionatus, taip pat žaidė Argentinos klube „Boca Juniors“ ir Barselonos bei Neapolio klubuose.

Pastaruoju metu D. Maradona buvo Argentinos klubo „Gimnasia y Esgrima“ vyriausiasis treneris.

Lapkričio 4-ąją jo asmeninis gydytojas Leopoldo Luque (Leopoldas Lukė) pranešė, kad D. Maradonai buvo sėkmingai pašalintas galvos smegenyse susidaręs krešulys. Kaip pranešama, šis darinys galėjo atsirasti dėl galvos traumos.

Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas) nedelsdamas paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą.

„Dievo ranka“

D. Maradona, pagarsėjęs savo „Dievo rankos“ įvarčiu, kurį kumščiu įmušė Anglijos rinktinei per 1986 metų Pasaulio čempionato ketvirtfinalį, per du dešimtmečius trukusią karjerą žavėjo sirgalius užburiančiu, nepakartojamu žaidimo stiliumi.

Nors D. Maradonos reputaciją sutepė įvairios priklausomybės ir nesėkmingas vadovavimas nacionalinei rinktinei, jį vis tiek dievino dėl futbolo pamišę argentiniečiai, vadinę jį „Pibe de Oro“ (Auksiniu vaikiu).

10-asis numeris ant jo marškinėlių pradėjo asocijuotis su juo pačiu, kaip ir Pele atveju.

Ryžtingas, greitas ir visiškai nenuspėjamas D. Maradona buvo meistriškas puolėjas, kojomis lengvai žongliravęs kamuoliu besiverždamas prie varžovų vartų.

Grakščiai manevruodamas aikštėje dėl savo žemo svorio centro, jis lengvai apeidavo begalybę varžovų ir dažnai įmušdavo netikėtus įvarčius savo kaire koja, kuri buvo laikoma jo pavojingiausiu ginklu.

„Ji mokėjo daryti viską savo kojomis, ką tik galėjo sugalvoti“, – sakė Salvatore Bagni (Salvatorė Bagnis), kadaise žaidęs su D. Maradona Italijos klube „Napoli“.

Vėlesniu karjeros etapu svorio priaugusio D. Maradonos neįtikėtinas greitis ėmė lėtėti, o iki 1991-ųjų jis įsivėlė į savo pirmąjį dopingo skandalą, prisipažinęs, kad piktnaudžiauja kokainu. Šis žalingas įprotis neduodavo jam ramybės iki pat karjeros pabaigos 1997 metais. Tuomet jam buvo 37-eri.

Futbolininkas 2000-aisiais buvo hospitalizuotas ir vos nemirė, o 2004 metais vėl patyrė širdies veiklos sutrikimų, sietų su kokaino vartojimu. D. Maradona vėliau sakė įveikęs priklausomybę nuo kvaišalų ir pripažino, kad kokainas buvo jo „kiečiausias varžovas“.

Tačiau sportininko sveikata toliau blogėjo, nepaisant 2005 metais atliktos skrandžio mažinimo operacijos, padėjusios numesti daug svorio. 2007 metų pradžioje D. Maradona buvo hospitalizuotas dėl ūmais hepatito, o jo gydytojas sakė, kad kepenų veikla sutriko dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir valgymo.

D. Maradona daugelį nustebino, 2008 metais grįžęs į nacionalinę rinktinę, kai buvo paskirtas jos treneriu. Vis dėlto po 2010 metų Pasaulio čempionato, kai Argentina pralaimėjo ketvirtfinalyje, jis buvo atleistas ir vėliau gavo trenerio darbą Jungtinių Arabų Emyratų klube „Al Wasl“.

Diego buvo penktas iš aštuonių vaikų savo šeimoje ir augo nušiurusiame lūšnyne Buenos Airių pakraštyje, kur žaisdavo futbolą paprastoje aikštelėje, kaip ir daugelis kitų tarptautinę šlovę pelniusių argentiniečių..

Vis dėlto nė vienas jų savo šlove neprilygo D. Maradonai 2001 metais Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) paskelbė D. Maradoną ir Pele dviem iškiliausiais visų laikų futbolininkais.

„Maradona mus įkvepia“, – per 2006 metų Pasaulio čempionatą Vokietijoje sakė tuometis Argentinos rinktinės puolėjas Carlosas Tevezas (Karlosas Tevesas), aiškindamas savo tėvynainių žavėjimąsi šiuo futbolininku.

„Jis – mūsų dievaitis ir tautos dievaitis“, – pridūrė C. Tevezas.