Uostamiesčio vienuolikė šalies čempionate užėmė žemiausią vietą per pastaruosius penkerius metus. Po atgimimo metais įvardytų 2013-ųjų, „Atlantas“ vis smuko žemyn ir šį sezoną baigė 5-oje pozicijoje, daug atsilikęs nuo prizininkų trejeto.

Nelinksmas po sezono yra ir nuo liepos mėnesio prie Klaipėdos ekipos vairo stojęs Igoris Pankratjevas.

– Jeigu būtume įvykdę užduotis, kurias iškėlė klubo vadovybė, nuotaika būtų kitokia. Palyginti su praėjusiais metais, smuktelėjome viena pozicija žemyn. Taip pat nepatekome į Europos lygos turnyrą.

– Kodėl?

– Dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Komanda, prieš man ateinant, labai pasikeitė. Daug futbolininkų išėjo, daug atėjo. Jie vienas kito, galima sakyti, nepažinojo, buvo nesusižaidę. Prieš tai „Atlante“ buvo lyderis – Andrejus Paniukovas, per kelis mėnesius įmušęs net 11 įvarčių. Reikėjo vienuolikei kito vedlio. O jo nebuvo. Negana to, nesisekė nuo pirmųjų rungtynių. Per pirmuosius tris susitikimus, kai pradėjau vadovauti komandai, turėjome iškovoti 9 taškus, o pelnėme vos 2. Gal todėl palūžome psichologiškai. Tiesa, pirmoji nesėkmė su „Trakais“ dar nepalaužė, tačiau kitose rungtynėse – Utenoje patyrėme moralinį smūgį. Esant rezultatui 1:1, baigiantis varžyboms į tuščius vartus nepataikė Maksimas Čižas, 88-ąją min. vienui vienas prieš vartininką iššoko Dmitrijus Mozolevskis. Apie geresnę progą, kokią jis turėjo, galima tik svajoti. Tačiau sugebėjo neįmušti. Jei būtume laimėję – būtų į komandą grįžusios teigiamos emocijos. Trečiosiose rungtynėse, namie su Kauno „Žalgiriu“, 88-ąją min. vėl nerealizavome 11 m baudinio ir dar praradome taškų.

– Koks buvo pirmas įspūdis atvykus dirbti į uostamiestį?

– Kai pakvietė į „Atlantą“, klubas buvo suformuotas. Turėjau dirbti su tais žaidėjais, kuriuos radau. Su jais ir dirbome. Tikriausiai bus banalu, jei pasakysiu, kad komandos per mėnesį nesulipdysi, kartais net metų neužtenka. Pripažinsiu – nepavyko sulipdyti kolektyvo. Tiesa, jei tik aš vienas to norėsiu, tai man nepavyks. Apskritai sėkmė buvo nusisukusi nuo mūsų iki sezono pabaigos. Net paskutinėse čempionato varžybose Jonavoje šeimininkai, įmušę įvartį priešpaskutinę minutę, neleido mums būti ketvirtiems. Be sėkmės sporte – sunku. Gal kas užkeikė?

– Kokie rytojaus planai?

– Žaidėjus išleidome atostogauti. Kai kurie jau gavo, kai kurie gaus individualių pratybų planus, kad kuo geresnės formos susirinktų į pirmą priešsezoninę treniruotę. O ji numatyta sausio 8-ąją.

– Kokie pokyčiai laukiami klube?

– Į šį klausimą atsakys klubo direktorius Vacys Lekevičius. Tarpusavyje aptarėme, ką paliksime, ką atleisime.

– Gal numatėte, koks bus priešsezoninis pasirengimas?

– Direktorius siūlė surengti vieną treniruočių stovyklą užsienyje. Sužinojęs, kad šįmet sezono pradžia bus ankstyva – vasario mėnesį ir neturėsime pernelyg laiko pasirengimui, todėl nematau prasmės vykti į pietus ir treniruotis ant žolės, o grįžus į Lietuvą žaisti ant sintetinės dangos. Manau, jog rengsime trumpalaikes stovyklas, kad neužsisėdėtume ir nebūtų psichologiškai sunku, ko gero, Marijampolėje, Ventspilyje.