"Svetimoje šalyje iškovoti trofėjų labai sudėtinga. Net ir Lietuvoje lietuviai treneriai negali pasigirti dideliais laimėjimais. Per pastaruosius penkerius metus trofėjus laimėjau tik aš ir Valdas Urbonas. Pergalė Latvijos taurės turnyre man buvo labai svarbi. Nors savimi niekada neabejojau, norėjau įrodyti ir kitiems, kad galiu laimėti ne vien su "Žalgiriu", – sakė V.Dambrauskas.

Po studijų Anglijoje į Lietuvą sugrįžęs V.Dambrauskas 2011–2014 m. dirbo Panevėžio "Ekrano" klube, o 2015 m. tapo Vilniaus "Žalgirio" vyriausiuoju treneriu. Per tris sezonus jis su sostinės ekipa iškovojo du A lygos čempionų titulus, laimėjo dvi Supertaures ir tris LFF taures.

2017 m. pabaigoje atsisveikinęs su "Žalgiriu" V.Dambrauskas pasuko į Latviją. Pernai jo treniruojama RFS ekipa Latvijos čempionate užėmė trečią vietą ir pasiekė taurės turnyro pusfinalį. Šiais metais ji žengė dar toliau – pirmenybes užbaigė antroje vietoje, o taurės turnyro finale 3:2 po pratęsimo įveikė "Jelgavos" ekipą.

Pasak V.Dambrausko, iki tobulo sezono rezultato trūko tik sėkmingesnio pasirodymo UEFA Europos lygos atrankos varžybose.

"Praeitas sezonas buvo geras, bet ne idealus. RFS klubo prezidentas po paskutinių rungtynių man pasakė, kad mums trūko tik vienos minutės, kad sezoną galėtume vertinti stipriu penketu. Kalbėdamas apie tą minutę jis turėjo galvoje Europos lygos atrankos varžybas. Pirmas rungtynes išvykoje laimėjome 3:2 prieš Liublianos "Olimpia", bet savo aikštėje pralaimėjome 0:2, o lemiamą įvartį praleidome antrą pridėto laiko minutę. Vis dėlto nesėkmė mūsų nesugniuždė ir antroje sezono dalyje mes demonstravome tikrai gerą žaidimą", – konstatavo V.Dambrauskas.

– Koks yra Latvijos klubų futbolas? Ar galima jį palyginti su Lietuvos čempionatu?

– Abiejų šalių futbolas juda panašiomis trajektorijomis. Šiuo metu padėtis po truputį keičiasi ir ne Lietuvos naudai. Manau, kad dabar Latvijoje futbolo situacija yra geresnė. Pirmiausia tai susiję su didesnėmis Latvijos futbolo klubų finansinėmis galimybėmis. Nors klubai viešai neskelbia savo biudžetų, neoficialiai kalbama, kad antrus metus iš eilės čempionų titulą iškovojusi "FC Riga" disponuoja apie 3,5 mln. eurų biudžetu, o RFS biudžetas dvigubai mažesnis. Tačiau būtina pažymėti, kad Latvijoje futbolo klubai negauna jokios tiesioginės finansinės paramos iš savivaldybių ir išgyvena tik privačių rėmėjų lėšomis. Ir tos investicijos tik didėja, tad komandos stiprėja ir konkurencija auga.

Man smagu dirbti RFS klube, nes čia yra kalbama ne tik apie sportinius rezultatus, bet klubas turi ir aiškią ateities viziją.

Kitas labai svarbus aspektas – futbolo infrastruktūra. Ji Latvijoje daug geresnė nei Lietuvoje. Vilniuje nei "Žalgiris", nei "Riteriai" neturi savo bazės, žaidžia ir treniruojasi LFF stadione, ant dirbtinės dangos. Rygoje šį sezoną buvo trys aukščiausios lygos komandos – "FC Riga", RFS ir "Metta/LU". Visos jos turi savo treniruočių aikštynus su natūralia danga, o rungtyniauja skirtinguose stadionuose: mes žaidžiame "Arkadia" stadione, "FC Riga" – "Skonto" stadione, o "Metta/LU" – "Daugava" stadione. Visi šie stadionai atitinka UEFA varžybų kriterijus. O tokie klubai kaip "Ventspils" ir "Liepaja" infrastruktūros prasme yra pažengę dar toliau – jie turi ir savo treniruočių bazes su dirbtinėmis ir natūraliomis aikštėmis, ir gerus futbolo stadionus. Pas mus kažką panašaus turi tik Marijampolės "Sūduva".

Manau, kad bent jau šiais metais Latvijos čempionato lygis buvo aukštesnis nei Lietuvoje. Aukščiausioje lygoje žaidė 9 komandos ir visos jos buvo konkurencingos. Net ir paskutinę vietą užėmusi Rygos "Metta/LU" nebuvo patrankų mėsa, per 32-ejas rungtynes surinko 26 taškus, du kartus atėmė taškus ir iš mano komandos. Kitąmet Latvijos čempionate dalyvaus 10 komandų, jau turiu kito sezono tvarkaraštį. Žinau, kad pirmas rungtynes kovo 13-ąją žaisime namuose su "Ventspils", žinau, su kuo ir kada užbaigsiu čempionatą. Lietuvoje apie tokią prabangą treneris gali tik svajoti.

– RFS klubas negali pasigirti turtinga istorija, jam vos penkeri metai. Kokios klubo ambicijos, tikslai, infrastruktūra?

– Labai džiaugiuosi, kad galiu dirbti ambicingame ir aukščiausius tikslus keliančiame klube. Kitais metais turime žengti tolyn. Suprantu, kad čempionate įveikti dvigubai didesnį biudžetą turinčius varžovus bus labai sudėtinga, bet mes privalome gerinti savo rezultatus ir iškovoti daugiau pergalių nei šiais metais. Taip pat turime išsaugoti taurę ir geriau pasirodyti Europos lygos atrankos varžybose. Tai ir mano asmeninis, ir visos komandos tikslas.

Kita vertus, man smagu dirbti RFS klube, nes čia yra kalbama ne tik apie sportinius rezultatus, klubas turi ir aiškią ateities viziją. Aš ne tik treniruoju futbolininkus, bet galiu padėti savo idėjomis ir rengiant klubo treniruočių bazės projektą. Man tai buvo labai įdomi ir vertinga patirtis. Numatyta, kad treniruočių bazėje bus trys dirbtinės ir viena natūralios vejos aikštė, treniruoklių salė ir administracijos patalpos, kavinė bei nedidelis viešbutis. Aikštės bus aprūpintos apšvietimu, kad būtų galima treniruotis ir žaisti iki vėlumos.

– Deja, Lietuvos ir Latvijos nacionalinės rinktinės nežiba. Ką manote apie krizės priežastis?

– Vis dėlto latviai turi gerokai daugiau pagrindo optimizmui, nes jų jaunimo rinktinės pastaraisiais metais yra gerokai stipresnės už Lietuvos. Tai parodo ir Baltijos taurių turnyrai, kuriuose 17-mečiai ir 19-mečiai latviai dominuoja. To negalėčiau pasakyti apie Lietuvos jaunimo rinktines. Be to, Latvijos jaunimo rinktinių žaidime galima įžvelgti tam tikrą bendrą braižą, struktūrą, kiekvienoje pozicijoje yra matomi lyderiai, jie nuosekliai auginami, brandinami, kad ilgainiui atitiktų nacionalinės rinktinės lygį. Lietuvos futbole tokio nuoseklumo aš pasigendu.

– Baigiasi Lietuvos futbolo A lygos sezonas. Trečius metus iš eilės triumfavo Marijampolės "Sūduva", antras liko "Žalgiris". Kaip manote, ar kam nors artimiausiu metu pavyks nutraukti "Sūduvos" karaliavimą?

– Manau, kad "Sūduva" šiuo metu yra kito lygio komanda nei visos kitos ir kiekvienais metais ji tik stiprėja. Tai parodo ir sėkmingas "Sūduvos" žaidimas Europos taurių turnyruose. O dėl "Žalgirio" man iki šiol labai skaudu. Mes buvome subūrę labai gerą komandą, iškovojome daugybę titulų ir trofėjų, bet niekas negali amžinai būti viršūnėje. Užteko atsipalaiduoti, patikėti, kad pergalės niekada nesibaigs, ir viskas baigėsi. Linkiu, kad "Sūduva" nekartotų "Žalgirio" klaidų, nesustotų, nes amžinų čempionų nebūna.