Roma, 31-oji mėnesio diena, triumfas. Šios frazės dviem aukštaičiams simbolizuoja didžiausias karjeros pergales. Gegužę Amžinasis miestas buvo dosnus dviratininkui Ignatui Konovalovui, liepą – plaukikui Giedriui Titeniui.

Romos magija

Lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo abi jaunųjų Lietuvos sportininkų pergalės. Paskutinį "Giro d'Italia" etapą laimėjęs I.Konovalovas priminė visai Lietuvai apie merdėti pradedantį dviračių sportą.

G.Titenio žygdarbis buvo dar didesnis, bet ne todėl, kad profesionalus plaukimas Lietuvoje, regis, jau seniai miręs ir palaidotas. 20-mečio anykštėno bronza pasaulio plaukimo čempionate privertė kraipyti galvas visus, bent kiek išmanančius plaukimo pradmenis.

Kaip gali 25 m baseine visada besitreniruojantis ir tik į kelias stovyklas ilguose baseinuose išvykstantis vaikinas prilygti ar net pranokti amerikiečius, australus, brazilus, italus – didžiųjų plaukimo nacijų atstovus?

"Kolegos ir varžovai priėjo prie vienos bendros nuomonės: Giedrius treniruojasi ne Lietuvoje", – nusišypsojo Žilvinas Ovsiukas.

"Jei būčiau papasakojęs apie mūsų treniruočių sąlygas, varžovai tikriausiai būtų pagalvoję, kad tai anekdotas", – savo treneriui pritarė G.Titenis.

Jaunasis anykštėnas tapo tik antruoju plaukiku po nepriklausomybės paskelbimo, kuriam pavyko iškovoti pasaulio čempionato ilgajame (olimpiniame) baseine medalį. Simboliška, kad pirmąją bronzą Raimundas Mažuolis prieš 15 metų parvežė taip pat iš Amžinojo miesto.

Romos magija? Kažkas daugiau. Sąlygų, kurias turėjo R.Mažuolis, G.Titenis galėtų pavydėti. Plaukimas Lietuvoje jau dvidešimtmetį pasmerktas nuolatiniam regresui, o šalies politika – būsimų skenduolių ugdymo politika.

G.Titenis liepos 31-ąją kaip žaibas skriejo Romos baseino vandeniu, bet per kitas dvi dienas Baltijos jūroje, upėse ir ežeruose nuskendo 14 tautiečių. Gal tai tik sutapimas, bet galbūt ir ženklas – pagaliau reikia vėl išmokyti lietuvius plaukti. G.Titenis Romoje savo pavyzdžiu įrodė – talento yra užtektinai.

Medalis – neįkainojamas

"Galima būtų pasvarstyti, kokia šio medalio kaina. Amerikoje vien plaukimo trenerių yra 3 milijonai – tiek, kiek pas mus gyventojų. Ten ir kitose šalyse į plaukimą investuojami didžiuliai pinigai. Visi supranta medalio kainą", – jau grįžęs į Lietuvą pasakojo Ž.Ovsiukas.

Tačiau paklaustas apie tikslų medalių kainos skirtumą, Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris nebebuvo konkretus. "Tai kiek skiriasi – dešimt kartų?" – dar kartą perklausiau. Ž.Ovsiukas tik papurtė galvą ir mįslingai nusišypsojo.

Tik vėliau paaiškino: "Ne viskas skaičiuojama pinigais. Giedrius gauna išlaikymą, dienpinigius, bet iki medalio ėjome 10 metų. Išlieta daug prakaito, įdėta daug darbo. To nesuskaičiuosi. Todėl šis medalis – neįkainojamas."

Išpešti ką nors panašaus iš G.Titenio – sunku. Jaunoji Lietuvos sporto žvaigždė kalba nedaug, o į klausimus atsakinėja trumpai ir aiškiai. "Vyliausi", – pasiteiravus, ar tikėjosi Romoje laimėti medalį, konkrečiai pareiškė šalies plaukimo lyderis.

Netrukus paaiškėjo, kad tokioms slaptoms viltims būta pagrindo. Nors iki šiol G.Titenio labiau mėgstama buvo 100 m plaukimo krūtine distancija, jau prieš mėnesį studentų universiadoje Belgrade bronzą jis laimėjo plaukdamas 200 m atkarpą. Po to stovykloje paminėjo 20-ąjį gimtadienį, o dar po 10 dienų Romoje sau įteikė pačią geriausią dovaną.

Nesutrukdė ir "posūkiai" – nemėgstamiausias G.Titenio elementas. 100 m atkarpoje užtenka apsisukti vos kartą, perpus ilgesnėje distancijoje – tris.

"Ne visada pataikau gerai apsisukti, bet stengiamės tai tobulinti. Romoje po kiekvieno plaukimo analizavome klaidas, ir jas pavyko ištaisyti", – pasakojo Amžinajame mieste net 3,03 sek. asmeninį rezultatą, o kartu ir Lietuvos rekordą pagerinęs G.Titenis.

Lietuvoje laiko treneris

Treniruodamasis tinkamomis sąlygomis plaukikas galbūt galėtų siekti dar aukštesnių rezultatų, bet G.Titenis nemėgsta svarstyti, "kas būtų, jeigu būtų". Anykščiai daro viską, kad populiariausias 2008 m. miesto žmogus turėtų kuo mažiau nusiskundimų. Dažnai net pratęsia baseino eksploatacijos laiką, nors išlaidos būna nemažos.

G.Titenis iki šiol save vadina anykštėnu. Plaukikas neakivaizdžiai studijuoja Mykolo Romerio universitete viešojo administravimo specialybę, bet gyvena ir treniruojasi gimtajame mieste. Grečiausiai taip bus ir toliau.

Iki šiol anykštėnas atsispyrė visoms vilionėms treniruotis geromis sąlygomis JAV. "Turiu labai gerą trenerį, geriausią Lietuvoje ir vieną geriausių pasaulyje", – savo sprendimą argumentavo pasaulio čempionato prizininkas.

G.Titenis ir Ž.Ovsiukas kartu – jau 10 metų. Per tą laiką buvo visko, bet dabar trenerio ir auklėtinio santykiai pasiekė harmoniją. Daugiausiai prie to prisidėjo nuolat gerėjantys rezultatai ir iškovojami titulai.

"Buvo ir žvaigždžių ligos, juk Giedrius jau nuo 14–15 metų pradėjo laimėti. Bet aš paklausiu kitaip: "Kuris iš mūsų ta žvaigždžių liga nesirgo?" Giedrius tai perėjo ir dabar supranta, kad be sunkaus darbo nebus rezultato", – pažymėjo Ž.Ovsiukas.

"Keista, neįpratęs aš. Nesijaučiu žvaigžde", – Vilniuje jį sutikusiam žurnalistų būriui prisipažino G.Titenis.

Jis – paprastas vaikinas. Laisvalaikiu mėgsta žiūrėti krepšinį ir futbolą, domisi automobiliais ir klauso muzikos. Prieš lemiamą startą Romoje iš ausinuko sklido "G&G Sindikato" repas.

Kažko nuolat klausosi ir plaukimo superžvaigždė Michaelas Phelpsas. Bet amerikietis nėra nei G.Titenio idealas, nei pažįstamas. "Nesu su juo bendravęs. Geriau ir nereikia, – šyptelėjo G.Titenis. – Manau, kad ateityje dar bus tokio lygio plaukikų kaip Phelpsas."

Svarbiausia – ne kostiumai

Per pasaulio čempionatą Romoje visas plaukimo pasaulis ūžė dėl naujųjų kostiumų iš poliuretano. Daugelis specialistų būtent šiems kostiumams priskyrė nuopelnus, kad buvo pagerinti net 43 pasaulio rekordai. Lietuvos plaukikai geriausius rezultatus taip pat viršijo net 17 kartų.

"Tai ne plaukimas. Laukiu dienos, kai mūsų sportą vėl galėsime vadinti plaukimu", – pareiškė M.Phelpsas.

Tačiau galbūt tai nebuvo vien gilus žvaigždės susirūpinimas savo sporto šaka. M.Phelpsas Romoje jau nedominavo taip, kaip Pekino olimpiadoje, todėl ieškojo pasiteisinimų.

M.Phelpso svajonė išsipildys jau netrukus, 2010 m. sausio 1-ąją, kai Tarptautinė plaukimo federacija panaikins naujuosius kostiumus.

G.Titenis teigė, kad gerėjančius rezultatus lėmė ne tik voratinklį primenantis poliuretanas. "Ta įtaka labai išpūsta. Ir dabar vieni plaukia su kostiumais, o kiti – tik su kelnėmis. Žmonės tobulėja labai greitai, o rekordai bus gerinami ir toliau", – neabejojo G.Titenis.

Specialistai yra apskaičiavę, kad plaukikai planetos rekordus gerins iki 2050 m. Kitose sporto šakose žmogaus galimybių ribos bus pasiektos gerokai anksčiau.

Gilios braso tradicijos

G.Titenis vis dar turi kur tobulėti ir ko mokytis. Jam tenka ir labai atsakingos pareigos – pratęsti Lietuvos braso, arba kitaip – plaukimo krūtine, tradicijas. Iki šiol visus Lietuvos olimpinius ir pasaulio čempionatų medalius ilguosiuose baseinuose iškovojo būtent plaukikai krūtine – Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Arvydas Juozaitis ir R.Mažuolis.

"Plaukimo krūtine tradicijos Lietuvoje – labai gilios. Galbūt ir kūnai labiau tinka tokiam stiliui, nei, pavyzdžiui, laisvajam. Giedriui šis stilius taip pat tinka geriausiai", – sakė pats plaukimą krūtine propagavęs Ž.Ovsiukas.

Pasaulio čempionato prizininkas tikino, kad didelėmis paslaptimis plaukimo krūtine stilius nepasižymi: "Svarbiausia teisingai išsukti kojas."

Bet technika yra ta sritis, kurioje G.Titenis gali daugiausia patobulėti. Vien su treneriu analizuodamas savo klaidas ir jas taisydamas, Romoje anykštėnas sugebėjo kiekvieną plaukimą baigti daugiau nei sekunde greičiau.

"Vertinant vien techninius duomenis – ūgį, svorį, grybšnio ilgį, šuolį, reakcijos laiką ir kitus, Giedrius niekuo nenusileidžia geriausiems pasaulio plaukikams. Tačiau dirbti ir tobulėti dar yra kur", – patikino Ž.Ovsiukas.

Pamatai pakloti, o naujas olimpinis ciklas tik prasidėjo. Iki 2012 m. Londono olimpinių žaidynių plaukimo pasaulis turėtų vis pagarbiau mokytis tarti G.Titenio pavardę. Ir vėl prisiminti apie Lietuvos plaukimo krūtine tradicijas.

G.Titenio dosjė

Gimė 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose.

Ūgis: 195 cm.

Svoris: 85 kg.

Pirmasis treneris: Žilvinas Ovsiukas.

Studijos: M.Romerio universiteto viešojo administravimo studijų antrakursis.

Laimėjimai: pasaulio čempionato prizininkas (2009 m.), studentų universiados prizininkas (2009 m.), pasaulio jaunių (iki 17 metų) čempionato prizininkas (2006 m.), Europos jaunių čempionato prizininkas (2007 m.), Europos jaunimo olimpinio festivalio prizininkas (2005 m.).