"Dabar esu dar labiau užimtas nei anksčiau", – prisipažįsta buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas, ką tik paskirtas vienu iš netradicinio sporto renginio – Europos olimpinių žaidynių – organizatorių.

Neseniai iš Baku grįžęs A.Poviliūnas interviu "Vilniaus dienai" sakėsi, kad buvo sužavėtas Azerbaidžano ambicijų ir mestų pajėgų surengti pirmąsias Europos olimpines žaidynes kitų metų birželio 12–28 d.

– Neseniai grįžote iš Azerbaidžano sostinės Baku, kur susitikote su šalies prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarėte pasirengimą artėjančioms Europos olimpinėms žaidynėms. Kaip vertinate šį vizitą?

– Visi žemynai jau anksčiau turėjo savo olimpines žaidynes. Europoje iki šiol buvo tik Viduržemio jūros, mažųjų šalių žaidynės ir olimpiniai festivaliai.

O surengti Europos žaidynes nėra paprasta. Sportininkų tvarkaraščiai labai suspausti. Tarkime, lengvaatlečiai dalyvauja Auksinės lygos etapuose, komandinėse varžybose ir t. t. Tačiau Azerbaidžano valdžia rodo didžiulį entuziazmą. Valstybės prezidentas kartu vadovauja ir olimpiniam komitetui. Iki žaidynių liko vos metai. Tai labai mažas laiko tarpas, kol kas yra nemažai klaustukų, tačiau tai normalu. Viskas turėtų išsispręsti, nes ten finansai – ne problema. Organizaciniam komitetui vadovauja I.Alijevo žmona Mehriban, kuri yra ir gimnastikos federacijos prezidentė. Azerbaidžanas į pagalbą pasitelkė Atlantos žaidynių organizatorius. Tai rodo jų rimtą požiūrį.

– Koks žaidynėse bus jūsų vaidmuo?

– Labai džiaugiuosi, kad esu įtrauktas į 16 asmenų žaidynių organizacinę grupę, kuri atliks savotišką revizorių vaidmenį.

Balandžio 28 ir 29 d. savo rezidencijoje mus priėmė I.Alijevas. Taip pat aplankėme sporto bazes, olimpinį kaimelį. Dar nemačiau tokio lygio apartamentų jokiose žaidynėse. Kambariai bent pusantro karto didesni, nei įprasta. Tai bus problema prieš 2016 m. Rio De Žaneiro žaidynes, nes ten sąlygos bus prastesnės. Kartelė iškelta labai aukštai. Visus objektus nuo olimpinio kaimelio galima pasiekti per 15–20 minučių. Aptarėme žaidynių atidarymo ir uždarymo scenarijų variantus. Kaip juokavo prezidentas, pagaliau visi supras, kad Azerbaidžanas yra Europoje. Vis dėlto tai yra musulmoniška šalis, todėl kultūrų įvairovė turėtų atsispindėti ir renginiuose.

– Kokio tai masto renginys ir kokios sporto šakos bus kultivuojamos?

– Žaidynėse dalyvaus 6500 atletų. Tai labai daug, nes įprastose olimpiadose dalyvauja apie 10 000 sportininkų. Bus propaguojama 19 sporto šakų – šaudymas iš lanko, vandens sportas, lengvoji atletika, badmintonas, krepšinis 3 prieš 3, boksas, kanojų sportas, dviračiai, fechtavimasis, paplūdimio futbolas, sportinė ir meninė gimnastika, dziudo, karatė, šaudymas, stalo tenisas, tekvondo, biatlonas, paplūdimio ir salės tinklinis, imtynės. Tiesa, sąrašas galutinai bus patvirtintas mėnesio pabaigoje. Atrankos kriterijai artimiausi metu bus sprendžiami per šalių sporto federacijas.

– Kokio galime tikėtis Lietuvos sportininkų desanto?

– Kai kurių sporto šakų nekultivuojame. Nežinau, ar galėtume turėti paplūdimio futbolo ar kalnų dviračių sporto atstovų. Nemenki tradicinės karatė sportininkų šansai. Neabejoju, kad krepšinio trijulių varžybose turėsime savo atstovų ir sieksime aukštų tikslų. Tas pats pasakytina apie lengvąją atletiką, imtynes. Bus įdomu stebėti, nes kai kur šios žaidynės taps pagrindine atranka į 2016-ųjų olimpiadą.

– Praėjusių metų spalį tapote LTOK garbės prezidentu. Kaip jaučiatės šiame poste?

– Žinote, kai 24 metus be pertraukų vadovauji Olimpiniam sąjūdžiui, nelengva nuo to atitrūkti. Nebegaliu tiesiogiai padėti priimant sprendimus. Vis dar negaliu apsiprasti, tačiau laikausi nuomonės, kad kištis į naujos vadovybės veiklą ir sprendimus nereikėtų. Juk jie patys gerai dirba, yra aktyvūs, supranta reikalų esmę.

Dabar veiklos man yra netgi daugiau. Reguliariai rengiu tekstus "Olimpinės panoramos" žurnalui, esu kultūros ir istorijos komisijos pirmininkas.

Buvo netikėta, kai mane pakvietė į tarptautinę sporto kino ir televizijos federaciją. Lapkričio mėnesį Milane vyks meninių sporto filmų peržiūra. Taip pat esu Lietuvos edukologijos universiteto docentas, vesti paskaitas taip pat kviečia Lietuvos sporto universitetas. Labai malonu, kad galiu bendrauti su jaunimu, tuomet tarsi pats tampu jaunesnis. Dirbame prie knygos projekto "Lietuvos olimpiečiai". Tai enciklopedinis darbas, reikalaujantis didelės atsakomybės. Iš esmės jau parengta kita knyga – "Kita olimpinio medalio pusė". Ją rašėme su artimu bičiuliu Aloyzu Urbonu. Deja, jis netikėtai mirė. Niekaip negaliu apsispręsti dėl galutinio knygos varianto.