Tik prieš šį sezoną Vilniuje atsikūręs legendinis krepšinio klubas „Statyba“ nustebino daugelį krepšinio mėgėjų. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) debiutantai nužygiavo iki pat finalo ir iškovojo sidabro medalius.

Apie pirmąjį komandos sezoną „Vilniaus dienai“ papasakojo ekipos vyriausiasis treneris Gintautas Regina ir komandos vadovas Algirdas Navickas.

– Treneri, kaip vertinate praėjusį sezoną? – paklausėme G.Reginos.

– Galutinis rezultatas, manau, geras. Kaip treneris, esu patenkintas, nors buvo visko – ir blogo, ir gero žaidimo. Laikui bėgant, žaidėjų meistriškumas pastebimai ūgtelėjo.

– Kiek „Statybai“ padėjo tai, kad ji nebuvo vadinama NKL atkrintamųjų varžybų favorite?

– Sunku vertinti. Dauguma krepšininkų – jauni, ambicingi, treniravęsi su jaunių ar jaunimo rinktinėmis. Jie turi sveikų ambicijų žaisti gerą krepšinį, nenusileisti priešininkui. Manau, kad tai buvo svarbiausi veiksniai. Noras nugalėti buvo varomoji jėga. Tai, kad nejautėme papildomo spaudimo, labai gerai – stresas buvo mažesnis.

– Kovėtės NKL čempionato finale. Ar tikėjotės, kad nužengsite taip toli?

– Ateities planų neturėjome. Šiemet tikslas buvo suburti jaunų, talentingų žaidėjų komandą, kad jie keltų savo meistriškumą ir žingsnis po žingsnio eitų į priekį. Tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kad ekipa pasiekė gerą sportinę formą, nebuvo traumuotų žaidėjų. Tai buvo labai svarbu prieš atkrintamąsias varžybas. Be to, azartą padidino didelė motyvacija. O žaisti vienas finalo rungtynes visada sunku. Manau, kad jeigu finalo serija būtų buvusi iki dviejų arba trijų pergalių, tuomet lemiamas mačas galbūt būtų baigęsis kitaip. Negaliu pasakyti, kad būtume laimėję, bet finalo serija tikrai nebūtų sausa, tai galiu garantuoti.

– Dauguma „Statybos“ žaidėjų neseniai baigę krepšinio mokyklas. Ar jus tenkina jaunųjų krepšininkų pastangos tobulėti?

– Jie patys puikiai mato, kiek reikia pasitempti. Šis sezonas atskleidė, kad vienam reikia daugiau dėmesio skirti gynybai, kitam – puolimui ar inidividualiai technikai, bet tai – vasaros namų darbai.

– Ko tikitės iš kito sezono?

– Kartelę išsikėlėme aukštai. Jeigu išliks komandos branduolys, manau, kad ir užduotys bus atitinkamos. Ar NKL užimtume aukštesnę vietą nei šiemet, sunku prognozuoti, tačiau tikiuosi, kad žaidėjų meistriškumas dar ūgtelės.

– Jūs treniravote Vilniaus „Preventos-Statybos“ komandą. Dabar – vėl „Statybą“. Jaučiate sentimentus šiam kolektyvui?

– Mano sentimentai – labiau senajai „Statybai“. Užaugau su tuo vardu ir pats. Be to, kaip žaidėjas turėjau tikslą patekti į „Statybą“. Deja, kaip ir daugeliui kitų, dėl didelės konkurencijos nepavyko to pasiekti. Kai pradėjau dirbti treneriu, vienas iš tikslų ar svajonių buvo dirbti su ta komanda. Džiaugiuosi, kad tai įgyvendinau.

Komandos vadovas A.Navickas teigė esąs labai patenkintas praėjusiu sezonu ir tikisi, jog ateityje klubas sėkmingai augs.

– Nebuvo tikslo užimti tam tikrą vietą lygoje. Ilgalaikis tikslas – kad jauni žaidėjai tobulėtų šiame klube, pamiltų jį, jame užaugtų ir užaugintų klubo vertę išeidami žaisti aukštesniu lygiu, – sakė A.Navickas.

– Koks šios komandos ryšys su legendine „Statyba“?

– Radome bendrą kalbą su buvusiais „Statybos“ žaidėjais, nors didelių pastangų nereikėjo – mus sujungė krepšinis, atstovavimas Vilniui. Mūsų nuomone, tie žmonės, kurie ilgą laiką garsino miestą, nusipelnė matyti, kad jų darbas yra tęsiamas. Mūsų tikslas – atiduoti duoklę jiems ir Vilniui. Su „Statybos“ veteranais susitinkame ne tik per krepšinio rungtynes. Rengiant sprendimus, senjorų klubas turi patariamąjį balsą.

– Gali atrodyti, kad „Statybos“ tradicijos tęsiamos dirbtinai – juk legendinį vardą perėmė, bet jo galiausiai atsisakė kita Vilniaus komanda.

– Mūsų tikslas nėra grąžinti patį vardą. Norime, kad grįžtų tradicija, žmonės. Bendradarbiavimas su „Statybos“ senjorais – labai glaudus.

– Kaip klubas augo per metus?

– Sezono pradžioje matėme, kad senieji „Statybos“ sirgaliai atėjo į rungtynes. Iš pradžių galbūt tikrindami, ar tikrai „Statyba“ žais. Domėjosi, ar perimtos tradicijos, komandos spalvos. Susipažinome su jais, kalbėjomės, ką galime padaryti, kad būtų didesnis susidomėjimas. Pastebėjome, kad sirgaliai pradėjo lydėti komandą ir į išvykas. Tai džiugina. Be to, didelių vilčių teikia žaidėjų pastangos tobulėti.

– Kokie bus kito sezono tikslai?

– Tikimės išlaikyti komandos branduolį. Tai priklausys ir nuo rėmėjų. Lengviau dirbti, kai yra sąjungininkų, kurie pritaria idėjai. Manau, komanda jau įrodė, kad yra verta jų dėmesio.