2017 m. Belgrade vykusiose analogiškose varžybose čempionės titulą iškovojusi A.Palšytė Glazge įveikė 197 cm aukštį, bet 199 cm aukštyje buvusi kartelė jai nepakluso. Pagrindinės A.Palšytės varžovės – rusė Marija Lasickienė ir ukrainietė Julija Levčenka sėkmingai įveikė 199 cm aukštį ir galiausiai pasidabino aukso bei sidabro medaliais. A.Palšytės medalio likimas priklausė nuo paskutinio ukrainietės Katerinos Tabašnik šuolio. Lietuvei jau baigus pasirodymą jos varžovė turėjo vieną bandymą įveikti 199 cm, tačiau jis buvo nesėkmingas – ir A.Palšytė galėjo atsikvėpti.

"Tikiuosi, nenuvyliau, – po apdovanojimų žurnalistams pasakė A.Palšytė. – Nesinorėjo iškeisti aukso į bronzą, bet po visų sunkumų, traumų, dvejų metų duobės, kai daug kas buvo nusivylę, galbūt nurašę, nebetikėjo manimi, tai yra įrodymas, kad dar turiu sportinio pykčio, charakterio. Galiu pakovoti net kai ne viskas yra idealiai gerai."

A.Palšytė Europos uždarų patalpų čempionatuose dalyvavo ketvirtą kartą: 2011 m. ji užėmė 19 vietą, 2015 m. liko ketvirta, o 2017 m. Europos uždarų patalpų čempionate pelnė aukso medalį. Praėjusių metų vasarą Europos čempionate Berlyne irgi užėmė 4-ąją vietą. Šį sezoną lietuvė buvo įveikusi 198 cm aukštį, tad net ir iškovojusi bronzą iš pradžių nebuvo patenkinta savo vieta ir pasirodymu.

"Mano knygelėje buvo uždaryti visi aukščiai iki 203 cm ir gaila, kad nepavyko įvykdyti to, ką buvau užsibrėžusi. Vis dėlto galiausiai supratau, kad pagerinti asmeninį rekordą tokio rango varžybose pavyksta ne kiekvieną dieną, tad šis mano pasirodymas gal ir nebuvo blogas. Manau, kad žengtas tvirtas žingsnis į vasarą. Aišku, yra labai daug taisytinų dalykų, kuriuos ištaisius bus tik pirmyn, o ne atgal", – tikino A.Palšytė.

Iš viso šiame Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate Lietuvai atstovavo devyni sportininkai. Be A.Palšytės, puikiai pasirodė ir 400 m bėgikė A.Šerkšnienė. Ji užėmė 4-ąją vietą bei pagerino šalies rekordą. Tačiau kiti Lietuvos lengvaatlečiai į aukštas vietas nesitaikė. Po trijų nesėkmingų bandymų pasirodymą varžybose baigė trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, į pusfinalį nepateko ir 800 metrų bėgikė Eglė Balčiūnaitė bei 1 500 metrų distancijoje startavęs Simas Bertašius, po pirmo starto su čempionatu atsisveikino bėgikė Natalija Piliušina bei jaunieji lengvaatlečiai Adrijus Glebauskas, Akvilė Andriukaitytė ir Diana Zagainova.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva "Vilniaus dienai" sakė, kad čempionatas paliko dvejopą įspūdį.

"Planavome, kad iš Glazgo grįšime su medaliu ir tikslą pasiekėme. Kita vertus, norėjome, kad daugiau mūsų sportininkų startuotų savo rungčių finaluose, bet, be A.Palšytės, tai padaryti pavyko tik A.Šerkšnienei. Apmaudu, kad finale ji finišavo ketvirta, nes nuo medalio ją skyrė tik 0,06 sek. dalys. Bet toks yra sportas. Agnės startus vertiname puikiai, juo labiau kad ji pusfinalyje pagerino Lietuvos rekordą, 400 metrų distanciją nubėgusi per 52,33 sek. Taip pat labai maloniai nudžiugino šuolininkas į aukštį A.Glebauskas. Jis užėmė 11 vietą, pasiekė geriausią sezono ir absoliučiai geriausią asmeninį uždarų patalpų varžybų rezultatą, – pastebėjo N.Medvedeva. – Iš kitų sportininkų tikėjomės daugiau. D.Dzindzaletaitė pagal savo šuolių kokybę buvo verta finalo, tačiau per visus tris bandymus minimaliai peržengė ribą. S.Bertašius pateko į tikrą mėsmalę ir paprasčiausiai nesugebėjo prisitaikyti prie bėgimo manieže taktinių niuansų. E.Balčiūnaitė buvo labai gerai pasiruošusi, neabejojome, kad ji bėgs pusfinalyje, bet taktinės klaidos jai sutrukdė tai padaryti. Apskritai Lietuvoje ilgų ir vidutinių nuotolių bėgikams labai sudėtinga tinkamai pasiruošti žiemos varžyboms, nes dabartinė mūsų infrastruktūra yra tam visiškai nepritaikyta, tad Simas net ir žiemą daugiau laiko praleidžia bėgiodamas lauke. Bėgimas atvirame stadione ir lengvosios atletikos manieže iš esmės skiriasi, uždaroje erdvėje mažiau vietos, staigesni posūkiai, bet kokia klaidelė, susistumdymas ar stabtelėjimas kainuoja labai daug."

Kiekvienas sportininkas turi pats tvarkytis su įtampa, kylančiais trukdžiais, nes tos pačios problemos tenka visiems varžybų dalyviams.

– Po varžybų ne vienas sportininkas turėjo priekaištų čempionato organizatoriams – dėl rungčių trukmės, reglamento, pačios varžybų aplinkos. Ar jūs pastebėjote kokių nors didesnių problemų?

– Pats maniežas buvo gan nedidelis, vienu metu vyko daug techninių rungčių, tad nekeista, kad buvo šiokia tokia maišalynė. Bet taip būna visuose maniežuose. O pastaruoju metu sportininkams problemų kyla ir dėl TV transliacijų, nes mažinant kaštus ribojamas sportininkų laikas pasirengimui. Bet čia taip pat nieko nepadarysi. Kiekvienas sportininkas turi pats tvarkytis su įtampa, kylančiais trukdžiais, nes tos pačios problemos tenka visiems varžybų dalyviams.

– Kokia yra Europos uždarų patalpų čempionato reikšmė? Ar iš jo rezultatų galima prognozuoti sportininkų pasiekimus vasaros varžybose?

– Dauguma lengvaatlečių, išskyrus ištvermės rungčių atstovus, turi dalyvauti varžybose visus metus, kad neprarastų ritmo. Jie negali sau leisti žiemą ilsėtis ir tik ruoštis vasarai. Todėl ir rengiami pasaulio bei Europos čempionatai uždarose patalpose, o juose dalyvauja 80–90 proc. geriausių sportininkų. Ir šį kartą Glazge buvo beveik visi elitiniai savo rungčių atstovai, o moterų šuolių į aukštį sektoriuje rungėsi pačios geriausios Europos atstovės. Tad A.Palšytės iškovotas medalis rodo, kad ir vasarą ji bus viena iš pretendenčių į aukščiausias vietas.

– Šiais metais pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje Kataro sostinėje Dohoje. Kaip Lietuvos lengvaatlečiai ruošis šiam išbandymui?

– Visi potencialūs kandidatai į rinktinę turi savus varžybų kalendorius. Ištvermės sporto šakų atstovai – maratono bėgikai ir ėjikai balandį, gegužę startuos komercinėse bei Europos taurės varžybose. Dauguma maratonininkų pavasarį dar turės galimybę pasiekti reikiamus normatyvus ir iškovoti kelialapius į pasaulio čempionatą. Paskui visą vasarą jam ir ruošis.

O stadionuose startuojantys lengvaatlečiai jau ruošiasi, dalyvauja mokomosiose treniruočių stovyklose, o startuoti varžybose pradės gegužės pabaigoje. Laukia įvairūs komerciniai startai ir oficialios varžybos – Europos žaidynės, jaunimo (iki 23 metų) čempionatas, Universiada. Rugpjūtį įvyks Europos komandinis lengvosios atletikos čempionatas, kuriame turėtų dalyvauti visi geriausi mūsų sportininkai. Po to laukia pasaulio čempionatas Dohoje.

– Gal jau žinote, kokios sąlygos laukia mūsų sportininkų Kataro sostinėje.

– Galime tvirtai pasakyti, kad bus karšta. Bet karštis nėra didžiausias lengvaatlečių priešas, būtų daug blogiau, jei tektų varžytis šaltyje. Be to, mūsų ištvermės sporto šakų atstovams teks prisitaikyti prie naktinių startų, nes jų varžybos vyks po vidurnakčio. Kadangi laiko juostų skirtumai tarp Lietuvos ir Kataro yra nežymūs, sportininkams teks keisti savo treniruočių įpročius, daugiau dėmesio skirti naktinėms treniruotėms.

Apskritai šis sezonas lengvaatlečiams žada daug iššūkių. Esame įpratę, kad pagrindinės varžybos vyksta vasarą, o rudenį sportininkai ilsisi. Bet šį kartą reikės koreguoti pasirengimo planus ir atrasti reikiamą balansą, kad būtent rugsėjo pabaigoje sportininkai pasiektų optimalią formą. Bus nelengva, bet prie naujų sąlygų teks prisitaikyti visiems Europos lengvaatlečiams.

Lietuviai Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate

Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) 197 cm 3 vieta

Agnė Šerkšnienė (400 m) 52,40 sek. 4 vieta

Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį) 221 cm 11 vieta

Eglė Balčiūnaitė (800 metrų) 2 min. 5,06 sek. 15 vieta

Diana Zagainova (trišuolis) 13,36 m 15 vieta

Natalija Piliušina (1500 m) 4 min. 20,98 sek. 19 vieta

Simas Bertašius (1500 m) 3 min. 49,90 sek. 20 vieta

Akvilė Andriukaitytė (60 m) 7,54 sek. 38 vieta.

Dovilė Dzindzaletaitė (trišuolis) diskvalifikuota