Kelis kartus mažintas biudžetas, valdžios institucijų abejingumas ir rėmėjų stygius – su tokiomis problemomis susidūrė Europos lengvosios atletikos jaunimo iki 23 metų čempionato Kaune rengėjai. Nepaisant to, jie žada nepamirštamą reginį.

Suplauks iš viso žemyno

Sekmadienio vakarą į Lietuvą atvyks pirmasis čempionato dalyvis – vienintelis Maltos sportininkas, bet po to svečiai pasipils lyg iš gausybės rago.

S.Dariaus ir S.Girėno stadione paklota nauja danga, išbraižytos linijos, sutvarkytos tribūnos, moderni rezultatų skaičiavimo sistema sumontuota.

Kaunas laukia geriausių jaunųjų Europos lengvaatlečių. Liepos 16–19 d. S.Dariaus ir S.Girėno stadione rengiamose pirmenybėse iš viso dalyvaus daugiau kaip 1000 sportininkų ir dar apie 500 oficialių delegacijų narių. Juos aptarnaus per 1000 pagalbinių darbuotojų.

Čempionato dalyvius tris dienas seks keturios kilnojamosios televizijos stotys ir 30 kamerų. Į Kauną atvyks apie 300 užsienio žurnalistų ir šimtai sirgalių iš Europos šalių.

Tokius skaičius spaudos konferencijoje vakar paskelbė Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionato organizatoriai.

"Dar turime galybę darbų, kuriuos turime padaryti, bet tai normalu. Kaip studentui trūksta vienos nakties prieš egzaminą, taip ir mums, nors čempionatui įtemptai rengėmės dvejus metus. Tačiau tikimės, kad pirmenybės jų dalyviams padarys tokį pat įspūdį, kaip prieš ketverius metus rengtas Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionatas", – kalbėjo čempionato direktorius Virginijus Daukšys.

Pasigedo valdžios dėmesio

Lietuvos lengvosios atletikos federaciją (LLAF) apėmusi euforija, kai 2007 m. buvo iškovota teisė rengti Europos jaunimo iki 23 metų čempionatą, bėgant laikui pamažu vėso.

"Jei dabar mūsų klaustų, ar norėtume organizuoti tokį čempionatą, labai suabejotume. Kartais atrodydavo, kad čempionatas, kuris atkreips visos Europos dėmesį į Lietuvą ir Kauną, yra reikalingas vienai mūsų federacijai, – pripažino LLAF prezidetas Eimantas Skrabulis. – Suprantame, kad krizė visus užgriuvo netikėtai, tačiau tikrai ne viskas sprendžiama vien per pinigų prizmę."

Organizatoriams teko bent kelis kartus koreguoti čempionato biudžetą. Iš planuotų 5,4 mln. liko vos 4,2 mln. litų. "Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė skyrė 20 proc. iš organizacinėms išlaidoms žadėtų lėšų", – sakė V.Daukšys.

Jo nuomone, čempionatas galėjo vykti ne tik S.Dariaus ir S.Girėno stadione, bet ir visame mieste. "Deja, ne viskas, ką planavome, pavyko. Neturėjome lėšų įsigyti reklamos televizijose, bet dalijame skrajutes, klijuojame plakatus, kad kuo daugiau žmonių pamatytų ir ateitų į stadioną. Tai bus iš tiesų unikalus reginys, kokio Lietuvoje nebuvo 30 metų ir galbūt dar daug metų nebus", – pabrėžė čempionato direktorius.

Medaliai – pasiekiami ranka

Šeimininkų teisėmis startuojantys Lietuvos lengaatlečiai žada, kad tribūnose susirinkę aistruoliai galės pasveikinti ne vieną čempionato medalininką.

Lietuvos rinktinę sudarys 42 sportininkai (24 vyrai ir 18 moterų), tačiau treneris Kęstutis Jazepčikas išskyrė pagrindinius pretendentus į 1–5 vietas. Tai – sprinteriai Lina Grinčikaitė (100 ir 200 m, 4x100 m), Agnė Orlauskaitė (400 m, 4x400 m), Martynas Jurgilas (100 m) ir Rytis Sakalauskas (100 ir 200 m), bėgikai Eglė Balčiūnaitė (800 m.) ir Vitalijus Kozlovas (800 m), dešimtkovininkas Mantas Šilkauskas, šuolininkas į tolį Darius Aučyna ir šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. Gerų rezultatų laukiama iš vyrų ir moterų estafečių komandų.

"Nesinori išskirti vieno ar kelių sportininkų, kad neužkrautume jiems per didelės atsakomybės. Pastaraisiais metais mūsų sportininkai pasiekia geriausią formą per svarbiausias varžybas. Tai – didelis ir jų pačių, ir trenerių nuopelnas. Jei sportininkai pasieks ar priartės prie asmeninių rekordų, ir galutiniai rezultatai turėtų būti geri", – aiškino K.Jazepčikas.

"Mes kalbame apie 1–8 vietas, bet tikimės, kad daugiau sportininkų bus aukštesnėje šio intervalo dalyje", – šyptelėjo K.Daukšys.

Svarbiausios gyvenimo varžybos

Pristatyti čempionato atėjo ir du sportininkai, kurie jį pradės ir pabaigs. M.Šilkauskas kitą ketvirtadienį 10 val. stos į kovą pirmoje dešimtkovės rungtyje, o A.Orlauskaitė sekmadienio vakarą turėtų startuoti 4x400 m estafetės varžybose.

"Esu geros sportinės formos, pasirengimas vyko pagal planą ir be traumų. Nors esu užregistruota dalyvauti trijose rungtyse, vienos (greičiausiai 4x100 m estafetės) teks atsisakyti. Tikiuosi gerų rezultatų, ypač 400 m bėgime", – sakė kaunietė A.Orlauskaitė. Jos rezultatas tarp 400 m bėgimo dalyvių yra devintas.

JAV studijuojantis M.Šilkauskas šį sezoną sugebėjo pagerinti keturių dešimtkovės rungčių geriausius asmeninius rezultatus, o per varžybas už Atlanto perkopė 7700 taškų ribą.

"Jaučiuosi pasirengęs, o kaip viskas klostysis, pamatysime po pusantros savaitės. Man, kaip ir daugeliui kitų sportininkų, tai bus svarbiausios varžybos gyvenime", – pripažino Lietuvos dešimtkovininkas.