Klaipėdos sporto taryba toliau susipažįsta su miesto sporto objektais, ji lankėsi centriniame miesto stadione, kuris daug metų buvo žinomas kaip „Žalgirio“.

Praėjusių metų kovo 31 dieną buvo sukurta Viešoji įstaiga Klaipėdos centrinis stadionas. Ji tą dieną buvo įregistruota miesto savivaldybėje.

Pagrindinė miesto sporto arena į Klaipėdos valdžios rankas grįžo, kai buvo sumokėti pinigai Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijai.

Tad nuo praėjusių metų pavasario VĮ Klaipėdos centrinis stadionas miesto turtą gavo panaudai.

Iš pradžių stadione šeimininkavo miesto valdžia. Vėliau į dalininkus buvo priimti futbolo klubas „Atlantas“ ir Klaipėdos lengvosios atletikos federacija. „Stadionui iš pastarųjų dviejų dalininkų – nulis, - teigė direktorius Romualdas Pargaliauskas. – „Atlantas“ atėjo su atgyvenusiomis plastikinėmis kėdėmis ir gėlių darželį laistyti tinkančia įranga.“

Stadionu šiandien veltui naudojasi „Atlanto“ futbolininkai, Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai ir „Kuršių“ regbio komanda. Jie treniruojasi nemokamai, nes miesto savivaldybė yra pažadėjusi sumokėti.

Už paslaugas moka tik privačiai sportuojantys kolektyvai. 2003 metais stadionas, nuomodamas aikštyną ir salę, uždirbo tik 20 tūkstančių litų.

Miestas norėjo nupirkti iš stadiono 320 tūkstančių litų vertės paslaugų. Vėliau buvo nusilygta iki 260 tūkstančių, o galų gale miestas stadionui už paslaugas prižadėjo pervesti 120 tūkstančių. „Kad normaliai funkcionuotų, - anot R.Pargaliausko, - reikia 280 tūkstančių litų.“

Nuo pat pirmųjų dienų direktorius R.Pargaliauskas jautė finansinį alkį. „Aikščių priežiūrai, eksploatacijai neskirta nė cento. Kaip galima tvarkyti 9 hektarus žemės su dviem darbininkais, neturint normalios technikos? – klausė direktorius. – Neturime trąšų, sėklų.“

Tiesa, yra skiriami pinigai stadionui, tačiau iš jų užmokamos algos darbuotojams ir vandens, šilumos, šviesos mokesčiai.

Direktorius apgailestauja, kad sunerimusieji dėl stadiono tik kritikuoja, tačiau nieko nepasiūlo.

Iš tikrųjų dalininkai ir yra tikrieji šeimininkai, kurie turėtų rūpintis stadionu, o ne visus šunis karti ant sargo pareigas atliekančio direktoriaus. „Futbolo klubas už bilietus yra gavęs daugiau kaip 50 tūkstančių litų, - pyko direktorius, - tačiau nė lito nekliuvo stadionui. Jam lieka tik krūvos saulėgrąžų, kurias darbuotojai šluoja dvi tris dienas.“

Įdomu priminti, kad sovietmečiu stadione dirbo net 27 žmonės, šiandien – tik du. „Gaila, kad futbolininkai moka pamazgas pilti, - apgailestavo direktorius, - o ne prisidėti prie stadiono tvarkymo.“

Darbų aibės, todėl R.Pargaliauskas, užuot dejavęs, sukasi lyg voverė narvelyje. Yra paruoštas projektas po centrine tribūna įrengti apie 150 kvadratinių metrų treniruoklių salę. Šiems darbams reikėtų apie 200 tūkstančių litų.

Verkiant reikia sutvarkyti sporto salės stogą, šildymo sistemą, įrengti trečiąjį persirengimo kambarį, patalpas daiktams sandėliuoti, sutvarkyti tualetus lauke.

Direktorius apskaičiavo, kad visi darbai pareikalaus apie 750 tūkstančių litų.

O brangiausiai kainuos aikštės apšvietimo sistema, kuri įvertinta vienu milijonu ir 200 tūkstančiais litų. Neapšvietus stadiono, neįmanoma galvoti apie UEFA licenciją.

„Nors šnekama, kad stadioną nusižiūrėjo uostininkai, tačiau greitai nieko nebus, o stadionas dar turi funkcionuoti, - kalbėjo R.Pargaliauskas. - Tad investuoti į jį dar būtina.“

Šiandien į stadioną pasižvalgyti atvyks miesto meras Rimantas Taraškevičius. Gal iš miesto galvos pavyks daugiau sužinoti apie tolesnį stadiono likimą.