Sunkiaatlečiui diena paprastai prasideda jau 7 val. ryto. Pirmiausia jis padaro mankštą, tuomet pusryčiauja. Sportininkas sako, kad nuo paties ryto didžiausių sunkumų nekilnoja.

„Vis tiek laukia dar dvi intensyvios, stiprios treniruotės, todėl mankšta dažniausiai būna tempimo pratimai tiek pečių juostai, tiek kojoms, nugarai“, – sako A. Didžbalis.

Įprastinė dienotvarkė dažniausiai sukasi Klaipėdoje, Sunkiosios atletikos centre, kur A. Didžbalis treniruojasi, valgo ir miega jau aštuonerius metus. Tik prieš kelionę į olimpines žaidynes jis atvyko treniruotis į Trakus.

„Iš tikrųjų tai malonu, pasikeičia aplinka. Tai palengvina pasiruošimo aplinkybines, nes naujoje vietoje iš naujo įsimyli sportą“, – tikina sunkiaatletis.

25-erių A. Didžbalis į sunkiąją atletiką atėjo prieš 12 metų Marijampolėje, gimtajame mieste. Sunkiosios atletikos varžybose A. Didžbalis varžosi kategorijoje iki 94 kg.

Persikėlus treniruotis į kitą miestą sportininko rutina nepasikeitė. Prieš treniruotę kelius jis apvynioja bintu bei pasirūpina kitomis priemonėmis. „Keliams yra bintai, nugarai – diržas, riešams – antriešiai, kurie taip pat padeda raumenims ištverti keliamus svorius ir patiriamus krūvius. [...] Prieš kiekvieną treniruotę po savarankiško apšilimo padeda ir masažistas“, – nurodo A. Didžbalis.

Rytinėje treniruotėje A. Didžbalis įprastai dirba su štanga. Iš pradžių jis atlieka stūmimo pratimą, kai nuo grindų keliama štanga sulaikoma pečių linijoje ir po akimirkos iškeliama virš galvos. Stūmimas yra olimpinė rungtis. Kita olimpinė rungtis — rovimas, kai štanga nuo žemės virš galvos pakeliama vienu judesiu. Rovimo techniką A. Didžbalis tobulina vakarinėje treniruotėje. Iš pradžių sportininkas pradeda nuo tuščio štangos grifo ir palaipsniui vis didina svorį.

Po apšilimo sunkiaatletis vis užmeta akį į trenerio Bronislavo Vyšniausko parengtą planą, kuriame spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis paryškintai parašyta, kad be trenerio žinios negalima viršyti atliekamų pratimų. „Sporte rezultatų paslaptis yra disciplina, kurios reikia nuosekliai laikytis, kad būtų galima ko nors pasiekti“, – sako A. Didžbalis.

Jis tvirtina, kad pačiam įprasti prie šios disciplinos nebuvo sunku. „Tiesą pasakius, man gal buvo keista tai, kad reikia miegoti pietų miego. Nebuvau pratęs to daryti. [...] Galiu pasakyti, kad tai [disciplina] tikrai neatsiejama aukštų rezultatų dalis. Po to tu pats nenori nulipti nuo tų bėgių. [...] Tikrai pradedi jausti malonumą, kai dėl nuolatinės tvarkos tavo savijauta gerėja“, – tikina A. Didžbalis.

A. Didžbalio treneris B. Vyšniauskas kartais planšetiniu kompiuteriu su specialia programa sunkiajai atletikai nufilmuoja, kaip jo auklėtinis atlieka pratimus.

„Programoje nustatai, kokius kampus išlaikyti, kad sportininkai teisingai startuotų. Užsibrėži, kad neišeitų iš tų rėmų. Programoje padaromos diagramos, kuriose rodoma, koks greitis išlaikytas, kur daugiau atsilenkė, kur neatsilenkė – viską duoda“, – aiškina B. Vyšniauskas. Per treniruotę jie vis kartu peržiūri planšetiniu kompiuteriu užfiksuotus vaizdo įrašus ir taip tobulina techniką.

[...]

Sunkiaatletis pripažįsta, kad kartais, gyvendamas pagal griežtą discipliną, pasiilgsta draugų ir artimųjų, tačiau priduria, kad net ir ilsintis nuo treniruočių galimybės ne visada leidžia su jais susitikti.

„Draugai ir artimieji štangos nepadės kelti. Žinoma, mintimis jie palaikys, bet reikia visada pirmą dėmesį skirti treniruotėms ir poilsiui. Jei lieka laisvo laiko, gali sugrįžti pas artimuosius ar aplankyti draugus. Turi rasti laiko sau. Labai sudėtinga, kai atsiriboji nuo visko už tų keturių sienų. Tai gali irgi šiek tiek sujaukti visus planus, nes viskas turi būti proto ribose. Tada būna tokia harmonija, kai gauni tinkamą krūvį, tinkamai ilsiesi, tinkamai leidi laiką ir rezultatas tinkamas“, – įsitikinęs A. Didžbalis.

Viso pasakojimo apie A. Didžbalį klausykitės Mediatekoje.