Daktaro Shigeru Omi (Šigeraus Omio) rekomendacija, atrodo, prieštarauja organizatorių ir Tarptautinio olimpinio komiteto pozicijai, iki žaidynių atidarymo liepos 23 dieną liekant vos penkioms savaitėms.

Prieš kelis mėnesius dalyvauti buvo uždrausta užsienio sirgaliams, o organizatoriai kitos savaitės pradžioje turi paskelbti, ar stebėti varžybų bus įleidžiami vietos aistruoliai.

„Manome, kad susirgimų pavojus rungtynių vietose būtų mažiausias, jei renginys būtų organizuojamas be sirgalių“, – nurodoma ataskaitoje, kurią parengė 26 ekspertų grupė, vadovaujama buvusio Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūno Sh. Omi. Dokumentas buvo pateiktas vyriausybei ir Olimpiados organizatoriams.

Remiantis anksčiau šią savaitę paskelbtu vieno ministro pranešimu, Japonijos vyriausybė nori leisti tam tikruose sporto ir kultūros renginiuose dalyvauti iki 10 tūkst. žmonių. Spėjama, kad tokia politika bus taikoma mažesnėms sporto arenoms per Olimpiados renginius su mažesniais lankytojų limitais, taip pat kalbant apie skirtumus tarp uždarų ir atvirų varžybų vietų.

„Manome, kad būtų labiausiai pageidautina, jei rungtynių vietose nebūtų sirgalių“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Sh. Omi, pristatęs rašytinę ataskaitą.

„Nepriklausomai nuo to, ar Olimpinės žaidynės bus surengtos ar ne, Japonijoje tebekyla pavojus, kad vėl pradės augti susirgimų skaičius, o tai daro spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms“, – pridūrė ekspertas.

Anot Sh. Omi, leidus sirgaliams lankytis varžybų vietose, padidėtų rizika – ne tik pačiose sporto arenose, bet ir kitur, kuomet žmonės vėl išeis į lauką. Ekspertas pabrėžė, kad Olimpiada pritraukia gerokai daugiau visuomenės dėmesio nei kitos sporto rungtynės, todėl žaidynių metu veikiausiai bus daugiau judėjimo ir vakarėlių.

Vietos organizacinio komiteto prezidentė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto) informavo, kad galutinis sprendimas dėl sirgalių tikriausiai bus priimtas pirmadienį per susitikimą su organizatoriais, taip pat su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK), Japonijos vyriausybės ir Tarptautinio paralimpinio komiteto atstovais.

Anot S. Hashimoto, jei Tokijuje visgi bus nuspręsta įsileisti sirgalius, taisyklės turės būti daug griežtesnės negu galiojančios Japonijos beisbolo ar futbolo pusiau užpildytuose stadionuose. Ji taip pat pareiškė, jog organizatoriai turės būti pasirengę staiga uždrausti dalyvauti vietos sirgaliams, jei sąlygos pakis.

„Daktaras Omi nurodė, kad geriausia būtų surengti žaidynes be žiūrovų – tai buvo jo rekomendacija, – kalbėjo S. Hashimoto. – Tačiau jei vis dėlto nuspręstume rengti žaidynes su žiūrovais, daktaras Omi taip pat pateiktų savo rekomendacijų.“

S. Hashimoto pareiškė pasikonsultavusi su beisbolo ir futbolo pareigūnais Japonijoje, kur dažniausiai nekyla problemų dėl rungtynių su sirgaliais.

„Tačiau daktaras Omi taip pat paminėjo, kad Tokijo olimpinės žaidynės ir paralimpinės žaidynės yra ypatingos, – sakė S. Hashimoto. – Todėl daktaras Omi paminėjo, kad turime būti dar reiklesni nei per kitus sporto renginius. Taigi, turime ruošti griežtesnes taisykles. Yra pavojus, kad į žaidynes eisiantys žmonės, prieš sugrįždami namo užsuks į barus ir restoranus. Taigi, mums rekomenduojama raginti žmones pažiūrėjus rungtynes eiti tiesiai namo.“

Organizacinis komitetas tikėjosi gauti apie 800 mln. dolerių (673 mln. eurų) pajamų iš bilietų pardavimo. Didžioji dalis šių pajamų bus prarasta, tad vyriausybiniams subjektams teks kompensuoti šį trūkumą.

Pasak organizatorių, Japonijoje tebėra maždaug 3,6–3,7 mln. bilietų, kurių juos įsigiję žmonės negrąžino. Šalyje buvo grąžinta apie 800 tūkst. bilietų.

Iš pradžių Olimpiados organizatoriai ketino jų parduoti apytiksliai 7,8 milijono.

Oficialiai Tokijo olimpiada atsieis apie 15,4 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų), tačiau atlikus valstybinį auditą paaiškėjo, kad tikroji suma gali būti daug didesnė. Visos šios lėšos, išskyrus 6,7 mlrd. dolerių (5,6 mlrd. eurų) dalį, yra viešosios.

TOK skatina neatšaukti Olimpiados – iš dalies dėl to, kad beveik 75 proc. savo pajamų jis gauna iš transliacijos teisių pardavimo. Rėmėjų finansavimas sudaro dar apie 18 proc. jo pajamų.

Sekmadienį Tokijuje ir kitose prefektūrose atšaukiama nepaprastoji padėtis, nors tebegalios „pusiau nepaprastosios“ priemonės, galinčios apriboti barų ir restoranų darbo laiką.

Japonijoje COVID-19 protrūkis yra gana mažas, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis: šioje Rytų Azijos valstybėje užfiksuota per 782 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir kiek daugiau nei 14 tūkst. mirčių, nors griežto visuotinio karantino buvo išvengta. Lig šiol bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti tik 15 proc. japonų, o didelė visuomenės dalis nepritaria Olimpiados organizavimui.

Dienraščio „Yomiuri Shimbun“ apklausa, kurios rezultatai paskelbti birželio 7 dieną, rodo, kad 50 proc. respondentų nori, kad žaidynės įvyktų šią vasarą, o 48 proc. pasisako už jų atšaukimą. Varianto žaidynes atidėti nebuvo pasiūlyta apklausos dalyviams.