Finale – dvi pergalės

Austrijos vyrų rankinio čempionatą laimėjo „Krems“ komanda, kurios gretose buvo šios šalies pilietybę turintis R.Kirveliavičius.

„Krems“ rankininkai finale iki dviejų pergalių 2:0 (31:30, 28:26) palaužė Hardo „Alpla“ ekipą su Karoliu Antanavičiumi ir Daugirdu Diliu.

Reguliarų sezoną „Alpla“ užbaigė užėmusi antrą vietą (34 taškai), „Krems“ – ketvirtą (33 tšk.).

R.Kirveliavičius per sezoną žaidė 26 rungtynes, įmetė 102 įvarčius. K.Antanavičius per 29 mačus pelnė 111 įvarčių. D.Dilys prie Hardo rankininkų prisidėjo tik šiemet pavasarį, žaidė labai nedaug ir įvarčių nepelnė.

Keistai susiklostė Austrijos antros lygos čempionatas Vytauto Žiūros treniruotai „Leoben“ komandai, kurioje žaidė Aistis Pažemeckas, Jonas Magelinskas ir pats V.Žiūra.

Leobeno atstovai užtikrintai laimėjo Pietų-Rytų grupės varžybas (28 tšk. per 18 rungtynių), bet subyrėjo finalo etape – per 10 rungtynių iškovojo tik 4 tšk. ir užėmė priešpaskutinę vietą, o V.Žiūra, likus kelioms savaitėms iki sezono pabaigos, atsistatydino iš „Leoben“ stratego pareigų „dėl didelio užimtumo kitame darbe“.

Jėga: R. Kirveliavičius (su kamuoliu) praeitą Austrijos rankinio sezoną pelnė 102 įvarčius / uhk-krems.com nuotr.

Trečias aukso medalis

Nyderlandų čempionate triumfavo „Aalsmeer“ rankininkai, kurių gretose buvo ir V.Trainavičius.

Šio klubo marškinėlius lietuvis vilkėjo jau ketvirtą sezoną, šalies čempionu tapo trečią kartą.

„Aalsmeer“ komanda reguliarių varžybų etapą užbaigė užėmusi antrą vietą (16 tšk. per 10 rungtynių), bet finale iki dviejų pergalių 2:0 (27:26, 34:20) pranoko aikštės pranašumą turėjusį Volendamo „Kras“ klubą.

„Aalsmeer“ taip pat žaidė bendroje Belgijos ir Nyderlandų lygoje. Alsmėrio rankininkai pusfinalyje pralaimėjo būsimai čempionei Sitardo „Limburg Lions“ komandai 36:37.

Netoli prizininkų

Gerdas Babarskas padėjo Prancūzijos klubui „Chambery-Savoie“ iškovoti kelialapį į Europos lygos turnyrą.

„Chambery-Savoie“ visą sezoną buvo ties riba, kuri skiria Europos turnyruose dalyvaujančias Prancūzijos ekipas nuo nacionalinės lygos vidutiniokų. G.Babarskas su bendražygiais išgyveno ir tamsesnių, ir šviesesnių ruožų, bet galiausiai užėmė penktą vietą (39 tšk. per 30 rungtynių) ir pasiekė svarbiausią tikslą.

G.Babarskas žaidė 29 rungtynes, pelnė 44 įvarčius.

Kito sezono tikslų „Chambery-Savoie“ sieks jau be lietuvio – Gerdas persikėlė į turtingesnę „Aix“ ekipą, kuri Prancūzijos lygoje buvo trečia (44 tšk.) ir taip pat pelnė kelialapį į Europos lygą.

Iki Islandijos čempionato pusfinalio nužygiavo „Selfoss“ ekipa su Karoliu Stropumi ir vartininku Viliumi Rašimu.

Ketvirtfinalyje „Selfoss“ susikovė su Hafnarfjorduro klubu, kuriam atstovavo Gytis Šmantauskas, ir šventė pergalę 2:1 (28:27, 22:27, 38:33). Vis dėlto pusfinalyje Selfoso rankininkams nepavyko įveikti reguliariojo sezono nugalėtojo Reikjaviko „Valur“ – 0:3 (25:36, 29:35, 27:36).

K.Stropus žaidė iš viso 26 rungtynes ir įmetė 38 įvarčius, G.Šmantauskas per 21 mačą pelnė 25 įvarčius.

„Motor“ – į Vokietiją

Rusijos karinė invazija sustabdė Ukrainos sporto gyvenimą, iš šalies išvyko ir Zaporižės „Motor“ vyrų rankinio komanda su treneriu Gintaru Savukynu bei žaidėjais Aidenu Malašinsku ir Jonu Truchanovičiumi.

Iki karo Ukrainos lygos komandos sužaidė du ratus. „Motor“ laimėjo visas keturiolika rungtynių, surinko 28 tšk. ir tvirtai pirmavo.

„Motor“ taip pat turėjo žaisti regioninėje Pietryčių lygoje, kurioje varžosi stipriausi Vengrijos, Slovakijos, Baltarusijos, Kroatijos, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos klubai. Pietryčių lygos turnyras šį sezoną dėl įvairių nesklandumų prasidėjo tik vasario mėnesį, bet po kelių savaičių buvo sustabdytas.

Ukrainos čempionai iki karo žaidė Europos klubų Čempionų lygoje, per vienuolika rungtynių iškovojo 8 tšk. ir turėjo nedidelių galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas. Tačiau, Zaporižės klubui sustabdžius veiklą, komandai buvo įrašyti trys formalūs techniniai pralaimėjimai ir „Motor“ savo grupėje užėmė paskutinę – aštuntą – vietą.

Ateinantį sezoną Zaporižės rankininkai startuos Vokietijos antroje lygoje, kur taip pat žais Drezdeno „Elbflorenz“ su Mindaugu Dumčiumi, „Grosswallstadt“ su Povilu Babarsku ir „N-Lübbecke“ su Benu Petreikiu.