7 bandymai ir nė vieno medalio. Ši vasara Lietuvos krepšinio rinktinėms – tikras košmaras, palyginti su praėjusių metų sėkme.

Prioritetai nepasitvirtino

Mariaus Linarto vadovaujama jaunių vaikinų (iki 18 metų) rinktinė įgyvendino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Europos čempionate keltą uždavinį užimti 1–6 vietą, tačiau tuo pernelyg nesidžiaugė nei patys krepšininkai, nei federacija.

Kaip ir iš 20-mečių rinktinės, iš 18-mečių buvo laukiama mažiausiai medalių, tačiau juodas dangus virš Lietuvos krepšinio šią vasarą nė nemano sklaidytis.

Septyniomis pergalėmis Europos čempionatą Prancūzijoje pradėję M.Linarto auklėtiniai sulūžo, kai labiausiai reikėjo stiprybės. Lietuviai nesugebėjo atsitiesti po apmaudaus pralaimėjimo pusfinalyje prancūzams (63:68) ir mažajame finale nusileido Turkijos rinktinei – 74:95 (21:20, 12:24, 18:25, 23:26).

Rinktinei nepadėjo ir ypatingas jos statusas. Nors 18-mečiams, kaip ir daugeliui kitų rinktinių, šiemet buvo gerokai sumažintas finansavimas, ši komanda turėjo kitų privalumų. Net 9 rinktinės žaidėjai buvo Vilniaus "Lietuvos ryto" jaunimo ekipoje, kuri iškovojo sidabrą Eurolygos jaunimo ekipų turnyre Berlyne.

Be to, M.Linartas turėjo privilegiją ir rinkdamasis žaidėjus. Bent kelių šios komandos žaidėjų reikėjo ir kitos jaunių (iki 19 metų) rinktinės strategui Vitoldui Masalskiui, tačiau jam teko aukoti savo interesus – į pasaulio čempionatą Naujojoje Zelandijoje išvyko tik Vytenis Čižauskas.

"Sunku iš šalies vertinti, pamačius tik dvejas rungtynes. Galbūt meškos paslaugą padarė ir tai, kad iki tol rinktinė žengė be kluptelėjimų, nepajuto to pralaimėjimo kartėlio. Pusfinalis prancūzams buvo pralaimėtas labai skaudžiai, daugeliui žaidėjų buvo juoda diena, o paskui vaikinai, matyt, palūžo", – nesėkmės priežastis bandė analizuoti kartu su M.Linartu "Lietuvos ryto" jaunimo komandai vadovavęs Arvydas Gronskis.

Vienas lauke – ne karys

Nors prieš čempionato ketvirtfinalį M.Linartas džiaugėsi, kad turi 12 lygiaverčių žaidėjų, per lemiamas dvikovas paaiškėjo, kad didelis stulpas tėra vienas – Jonas Valančiūnas.

"Jonas paskui save tempė komandą, bet ir jis juk ne geležinis žmogus. Jam taip pat ėmė stigti jėgų", – pripažino A.Gronskis.

17-mečio 209 cm ūgio vidurio puolėjo pastangas įvertino ir pirmenybių organizatoriai. 19,3 taško rinkęs ir 10,6 kamuolio atkovodavęs J.Valančiūnas pateko į simbolinį čempionato penketą ir gavo specialų "Garbingo žaidimo" ("Fair Play") apdovanojimą.

M.Linartas akcentavo, kad trūko indėlio iš kitų žaidėjų, pirmiausia – gynėjų. Pagrindiniai Lietuvos rinktinės atakų dirigentai tikrai negali pasigirti sužaidę bent patenkinamai. Antrose pirmenybėse dalyvavęs V.Čižauskas rinkdavo po 7,1 taško, bet per lemiamas kovas jam akivaizdžiai trūko jėgų.

Kita Lietuvos krepšinio viltis Augustas Pečiukevičius turbūt apskritai norės pamiršti Mecą. Jis buvo antras pagal rezultatyvius perdavimus (4,9), bet visas pastangas braukė katastrofiškas taiklumas. Vilnietis iš žaidimo pataikė vos 21,6 proc. metimų, o tritaškių statistika (2/30, 6,7 proc.) – apskritai be komentarų.

"Galima suprasti Čižauską, nes fiziškai ir psichologiškai labai sunku ištverti du čempionatus. Dėl Pečiukevičiaus ką nors pasakyti sunku, nes nežinau rinktinės virtuvės. Tačiau akivaizdu, kad iš jo buvo laukiama svaresnio indėlio", – pabrėžė A.Gronskis.

Liko dvi viltys

Medalių nuskinti nepavyko ir jaunių merginų (iki 19 metų) rinktinei. Ramunės Kumpienės auklėtinės iš pasaulio čempionato Tailande grįžo su 8 pozicija, tiesa, komandos lyderė Marina Solopova pateko į simbolinį penketą.

Didelės viltys nesiejamos ir su pasirodymą Europos čempionate tęsiančia jaunučių merginų (iki 16 metų) rinktine, kuriai vadovauja Živilė Mikalauskaitė. Lietuvės vakar Neapolyje antrojo etapo varžybas pradėjo be įskaitinių pergalių.

Lietuvos krepšinio prestižą lieka gelbėti dvi rinktinės. LKF tikisi, kad namų sienos padės 16-mečių rinktinei užkopti ant pakylos, o vyrų rinktinė Europos čempionate Lenkijoje sugebės patekti į pusfinalį.