Kijeve vykusiame Europos futbolo čempionato finale Vicente's Del Bosque auklėtiniai perrašė futbolo metraščius.

Nepaliko vilčių

Gdanske lygiosiomis 1:1 su italais pirmenybes pradėjusi „Raudonoji Furija“ toliau žygiavo daugiau nei užtikrintai. Tose pirmose rungtynėse praleistas įvartis ir buvo vienintelis kartas, kai kamuolį iš savo vartų tinklo buvo priverstas išimti komandos vartininkas ir kapitonas Ikeras Casillasas. Nors, prieš finalinį etapą traumą patyrus Carlesui Puyoliui, buvo baiminamasi dėl vidurio gynėjo pozicijos, jį pakeitęs Sergio Ramosas rungtyniavo nepriekaištingai.

Ispanai per pagrindinį rungtynių laiką oficialiuose turnyruose prieš italus nebuvo laimėję nuo 1920-ųjų, tačiau dviejų geriausių pastarojo dešimtmečio pasaulio vartininkų akistatos svarstyklės pakrypo Pirėnų futbolininko naudai. Puikią gynybą tiek per atrankos varžybas, tiek finaliniame etape demonstravusi italų gynyba subyrėjo prieš „tiki-taka“ stiliumi paremtas planetos čempionų atakas.

Per atrankos varžybas italų vartininkas Gianluigi Buffonas buvo praleidęs vos du įvarčius. Ne ką geriau varžovams sekėsi ieškoti būdų prie „žydrųjų“ vartų ir Lenkijos bei Ukrainos stadionuose – praleisti trys įvarčiai. Finalas Kijeve viską pakeitė. Trijų Europos ir keturių pasaulio čempionatų dalyviui G.Buffonui aikštę teko palikti sunkiai tvardant emocijas.

Pirmąjį smūgį italai patyrė jau 14-ąją susitikimo minutę, kai greitas čempionų išpuolis baigėsi Davido Silvos smūgiu galva. 41-ąją minutę Cesare Prandelli vaikinai atsidūrė nokdaune – prieš vartininką iššokęs Jordi Alba šaltakraujiškai antrą kartą pasiuntė kamuolį į vartus. Šis matadoriškas smūgis tapo lemiamas. Atsitiesti italai nesugebėjo, o jų viltys visiškai žlugo, kai 64-ąją minutę traumą patyrė vos prieš kelias minutes po keitimo aikštėje pasirodęs Thiago Motta. Kadangi tuo metu C.Prandelli jau buvo išnaudojęs visus keitimus, mačą jo vadovaujama komanda baigė dešimtiese. Tuo pasinaudoję ispanai surengė dar dvi žaibiškas atakas ir laimėjo triuškinamu rezultatu – 4:0.

Gerino rekordus

Apginti prieš ketverius metus iškovoto Europos čempionų titulo per trylika iki šiol vykusių turnyrų dar nebuvo pavykę nė vienos šalies komandai. Maža to, Ispanijos rinktinė prieš dvejus metus sugebėjo laimėti pasaulio pirmenybes. Trys titulai trijuose didžiuosiuose turnyruose iš eilės – unikalus pasiekimas. Po šio triumfo Kijeve auksinė ispanų karta gali drąsiai turėti pagrįstų pretenzijų į visų laikų stipriausios pasaulio komandos vardą.

Stulbinamu rezultatu finalą laimėję ispanai pagerino daug rekordų. Pergalė finale 4:0 – kol kas didžiausia per Europos čempionatų istoriją. Iki šiol didžiausiu rezultatu buvo pasibaigęs 1972-ųjų finalas, kai Vakarų Vokietija 3:0 sutriuškino Sovietų Sąjungos rinktinę.

Beje, tuometę vokiečių komandą treniravęs Helmutas Schoenas iki sekmadienio vakaro buvo vienintelis žmogus pasaulyje, kurio treniruojama rinktinę laimėjo ir Europos ir pasaulio čempionatus. Dabar prie šio garbingo sąrašo prisijungė ir V. Del Bosque.

„Sužaidėme nuostabų finalą ir visiškai kontroliavome rungtynes. Svarbiausias dalykas futbole – įvarčiai, o mes jų šįkart jų įmušėme daug. Nors ekipoje turime puolėjų, nusprendėme mačą pradėti vien tik su atakuojamojo stiliaus saugais, nes jie labai tinka mūsų žaidimo schemoms. Tai visiškai pasiteisino“, – po mačo kalbėjo V. Del Bosque. Beje, 61-erių iš Salamankos kilęs treneris, stovėdamas prie Madrido „Real“ vairo, 2000 ir 2002 m. dar laimėjo ir Čempionų lygos varžybas.

„Varžovai tikrai nusipelnė šios pergalės ir visiškai pelnytai perrašė futbolo istoriją. Net žaisdami be įprasto klasikinio puolėjo jie pridarė mums tiek problemų, kad nė negalėjome įsivaizduoti. Kad ir kaip būtų, mums ir finalas yra puikus rezultatas“, – oponentų pranašumą pripažino Italijos rinktinės vairininkas C.Prandelli.

Apie visiškai ispanų dominavimą Europos futbole liudija ir tas faktas, kad net 10 čempionų ekipos žaidėjų buvo įtraukti į simbolinę čempionato rinktinę. Šia pergale čempionai nepralaimėtų oficialių rungtynių seriją pratęsė iki 20-ies. Didžiųjų turnyrų atkrintamųjų varžybų stadijoje ispanai laimėjo 10 kartą iš eilės.

Unikali snaiperio sėkmė

Šiame čempionate netrūko įdomių ir kartais net kurioziškų nutikimų. Vienas tokių – nugalėtojų komandos puolėjui Fernando Torresui tam, kad taptų rezultatyviausiu pirmenybių futbolininku, užteko vos 189 minučių.

Tik dvejas rungtynes startinėje sudėtyje pradėjęs 28-erių Londono „Chelsea“ snaiperis įmušė tris įvarčius, tačiau parsivežė namo „Auksinį batelį“, kadangi atliko vieną rezultatyvų perdavimą ir aikštelėje praleido mažiau laiko už kitus penkis po trissyk pasižymėjusius žaidėjus: vokietį Mario Gomezą (rezultatyvus perdavimas ir 282 min.), rusą Alaną Dzagojevą (253 min.), kroatą Mario Mandžukičių (270 min.), italą Mario Balotelli (421 min.) ir portugalą Cristiano Ronaldo (480 min.).

F.Torresas tapo ir pirmuoju futbolininku, kuriam pavyko įmušti dviejuose Europos čempionatų finaluose. Panašų pasiekimą užfiksavo saugas Xavi, kuris pirmasis atliko rezultatyvius perdavimus tiek lemiame 2008-ųjų, tiek 2012-ųjų mačuose dėl žemyno trofėjaus. Jų komandos draugas Andresas Iniesta buvo išrinktas viso čempionato geriausiu žaidėju.

Tai buvo paskutinis turnyras, kurio finaliniame etape dalyvavo 16 komandų. Nuo 2016-ųjų, kai čempionatas vyks Prancūzijoje, dėl trofėjaus kovos jau 24 ekipos.

„Tiki-taka“

Žurnalistų sugalvotas terminas, charakterizuojantis Ispanijos rinktinės ir „Barcelonos“ klubų žaidimo stilių. „Tiki-taka“ iš tikrųjų yra vaikams skirtas žaisliukas, tačiau dabar tai daugiau žinoma kaip vienas patraukliausių futbolo stilių. Pirmasis šį terminą panaudojo „La Sexta“ televizijos komentatorius Andresas Montesas. Per 2006-ųjų pasaulio čempionato rungtynes tarp Ispanijos ir Tuniso jis taip sulygino patrauklų trumpais perdavimais paremtą savo šalies rinktinės žaidimą. Teigiama, kad tais metais ispanai suprato, jog jiems niekada nepavyks įveikti savo oponentų remiantis jėga ir geru fiziniu pasirengimu, todėl nuspręsta neduoti varžovams kamuolio. Taigi „tiki-taka“ pirmiausia yra kombinacinis futbolas. Kamuolį stengiamasi laikyti ant žemės ir aukšti bei ilgi perdavimai naudojami retai. Futbolininkai dažniausiai perduoda kamuolį partneriui tiesiai į kojas. Žaidėjai visada stengiasi gerai atsidengti ir dažnai įvairiose aikštės vietose savo išsidėstymu sudaro trikampius, o tai padeda neprarasti kamuolio. Futbolininkų spurtai yra trumpi ir vengiama daug bėgti su kamuoliu.

Finalas

Ispanija–Italija 4:0 (2:0). Kijevas, 63 170 žiūrovų. Įvarčiai: Davidas Silva (14 min.), Jordi Alba (41 min.), Fernando Torresas (84 min.), Juanas Matta (88 min.).

Europos čempionai

1960 m. – Sovietų Sąjunga, 1964 m. – Ispanija, 1968 m. – Italija, 1972 m. – Vakarų Vokietija, 1976 m. – Čekoslovakija, 1980 m. – Vakarų Vokietija, 1984 m. – Prancūzija, 1988 m. – Nyderlandai, 1992 m. – Danija, 1996 m. – Vokietija, 2000 m. – Prancūzija, 2004 m. – Graikija, 2008 m. – Ispanija, 2012 m. – Ispanija.

Simbolinė komanda

Vartininkai: G.Buffonas (Italija), I.Casillasas (Ispanija), M.Neueris (Vokietija).

Gynėjai: G.Pique, S.Ramosas, J.Alba (visi – Ispanija), Pepe, F.Coentrao (abu – Portugalija), P.Lahmas (Vokietija).

Saugai: D. de Rossi, A.Pirlo (abu – Italija), S.Gerrardas (Anglija), X.Alonso, D.Silva, C.Fabregasas, Xavi, A.Iniesta, S.Busquetsas (visi – Ispanija), S.Khedira, M.Ozilas (abu – Vokietija).

Puolėjai: C.Ronaldo (Portugalija), M.Balotelli (Italija), Z.Ibrahimovičius (Švedija).