Tačiau Brazilijos įstatymais nustatyta, kad gelbėtojai privalo budėti prie kiekvieno didesnio baseino, todėl šalia geriausių pasaulio plaukikų per visas olimpines plaukimo varžybas yra būrys gelbėtojų.

Olimpinės vandens sporto arenos gelbėtojai į savo darbą žiūri su sveiko humoro doze.

„Mes juokaujame tarpusavyje: „Esame čia tam, kad išgelbėtume Michaelą Phelpsą!“ –  linksmai atvirauja olimpinės vandens sporto arenos gelbėtojų vadovė Danielle Martelote ir jau rimčiau priduria: – Tačiau tikimės, kad sportininkams mūsų pagalbos neprireiks.“

Nenuostabu, kad gelbėtojai dažnai atrodo nuobodžiaujantys. Tačiau, jei plaukikui vis dėlto netikėtai kiltų koks nors rimtas pavojus, gelbėtojai visada yra pasirengę padėti.

„Nors tokia tikimybė viena iš milijono, vis dėlto esame budrūs“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė vienas iš gelbėtojų Andersonas Fertesas.

Gali būti, kad plaukimas yra ta olimpinė sporto šaka, per kurios varžybas gelbėtojai reikalingi mažiausiai, tačiau jiems tenka dirbti ir kitų sporto šakų, pvz., vandensvydžio, šuolių į vandenį, triatlono, sinchroninio plaukimo, taip pat baidarių ir kanojų slalomo varžybose. Jie budi ir per buriavimo bei burlenčių varžybas.

Ir gelbėtojai ten yra ne šiaip sau. Vandensvydis – labai agresyvus sportas, o sinchroninio plaukimo varžybose smegenų sukrėtimo ar dar sunkesnių traumų tikimybė yra stebėtinai didelė. Savaime suprantama, kad gelbėtojai reikalingi ir šuolių į vandenį varžybose.

Bet kuriuo atveju vandens sporto arenoje budintys gelbėtojai turi geriausią galimybę iš arti pamatyti geriausius pasaulio plaukikus. O jei kitas tavo pasirinkimas – su švilpuku bėgioti paskui vaikus, kurie lanksto baseino pakraščiu arba vieni kitus stumdo į vandenį, tai greičiausiai būsi linkęs pasirinkti pirmąjį variantą.