Pagaliai į ratus

Prie starto linijos, tradiciškai įrengtos Sankt Peterburge, išsirikiavo šeši ekipažai iš Lietuvos. Kaip dienraščiui teigė vienas iš lenktynių dalyvių ir Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) 4x4 komiteto pirmininkas Vaidotas Paškevičius, faktas, kad tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva varžybose atstovauja tiek ekipažų, yra geras pasiekimas.

"Reikia įvertinti, kad technika, su kuria sportininkai važiuoja varžybose, dažnu atveju yra jų pačių sukonstruota ir išbandyta, be to, kainuojanti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų", – mintis dėstė V.Paškevičius. Jis kartu su šturmanu Audriumi Matuoliu, važiavę "Mitsubishi Pajero" TR3 klasėje, liko ketvirti. Labiausiai lietuviams koją pakišo gedimai, kurie ir lėmė, kad iki nugalėtojų pakylos jiems buvo likęs vos vienas žingsnis.

"Ši "Ladoga" buvo kaip niekada sunki. Vaido automobiliui ji jau antroji, o automobilis lūžo tiek per pirmąją, tiek dabar. Vaidas važiuoja dėl geriausio įmanomo rezultato ir automobilių nesaugo, tad reikia daug dirbti ir remontuoti. Paprastai apsižiūrėti mašiną galima per 2–3 val., bet šiemet kiekvieną dieną ją krapštėme iki pat ryto. Dažniausiai lūždavo galinių amortizatorių laikikliai. Galinė pakaba buvo prastai suderinta, tad neatlaikė didelių krūvių", – aiškino mechanikas Donatas Uždavinys.

"Mitsubishi Pajero", su kuriuo varžėsi V.Paškevičius, vertė apie keliolika tūkstančių eurų – tai kone keturis kartus pigesnė technika nei tų komandų, kurioms pavyko užkopti ant podiumo. Taigi vertinant šiuo aspektu, pasiekimas pagirtinas.

Geriau ilgam neužklimpti

2018-ųjų "Ladogos" varžybos V.Paškevičiui jau ketvirtos. Dvi iš jų pašnekovas įveikė šturmano kėdėje, dvi vairuodamas visureigį ir vienose varžybose buvo kaip žiūrovas. Lenktynininkas neslepia, kad šių metų "Ladoga" buvo viena sudėtingiausių, kuriose teko dalyvauti.

"Praėjusiais metais po varžybų kalbėjome, kad organizatoriai pasistengė paruošti dalyviams trasas, kurios reikalavo ir daug sumanumo jas įveikti, ir valios pastangų nepasiduoti, tačiau šiemet jau pirmosios dvi dienos buvo sunkiai palyginamos su tuo, kas buvo praėjusiais metais", – kalbėjo V.Paškevičius.

Kartais norint pajudėti 30 metrų reikia dirbti visą pusvalandį.

Pamiršusiesiems primename, kad sunkiausiomis bekelės varžybomis tituluojama "Ladoga" vyksta kasmet Rusijos šiauriniame Karelijos regione netoli Ladogos ežero. Iš viso dalyviams tenka įveikti apie 1 200 km, iš kurių apie 300 km specialių greičio ruožų, kurie driekiasi pelkėmis ir akmenynais.

"Būna tokių atkarpų, kuriose vos kelių šimtų metrų atstumą gali tekti važiuoti porą valandų, o jeigu nepasiseka – ir daug ilgiau", – tvirtina vyras. Jis papasakojo ir istoriją, iš šių metų varžybų, kai vienam iš TR3 klasės dalyvių teko keisti automobilio variklį tiesiog pelkės viduryje, nes kitos išeities nebuvo – visureigio su automobilinėmis gervėmis nepavyko ištraukti.

"Supratę, kad sugedus varikliui iš pelkės vidurio sportininkai lengvai neišsikabaros, buvo nuspręsta komandos visureigiais bandyti sportinį automobilį ištraukti, tačiau taip judinamas automobilis grimzdo tik giliau į pelkę, tad vėliau buvo atgabentas kitas variklis, kuris pelkėje buvo pakeistas, ir tik tuomet pavyko automobilį iš jos ištraukti. Veiksmas truko tris dienas", – pasakojo V.Paškevičius.

Šių ir ankstesnių varžybų dalyviai pasakoja, kad, paprašius organizatorių, suorganizuojama ir speciali technika, su kuria tokie nelaimėliai ištraukiami, tačiau, pasak V.Paškevičiaus, pelkėse geriau neužstrigti.

"Galbūt pelkėmis tokių vietų net nederėtų vadinti. Tai užpelkėję ežerai, kurių dugnas nepasiekiamas, tad be gero pasiruošimo čia geriau nelįsti", – juokavo sportininkas.

Geresnė organizacija

Organizatorių nustatytą trasos maršrutą dalyviams tenka įveikti per nurodytą laiką, jeigu to padaryti nepavyksta, skiriami baudos taškai. Įdomu, kad dvi pirmąsias dienas per organizatorių nustatytą laiką trasą įveikė vos du ekipažai – vienas jų būtent V.Paškevičiaus ir A.Matulionio ekipažas. 4x4 komiteto pirmininkas tvirtino, kad pirmosios dvi dienos išsunkė daug jėgų tiek iš pačių dalyvių, tiek ir iš jų technikos, tačiau likusios dienos buvo šiek tiek lengvesnės.

"Labiausiai fiziškai išvargina pelkės. Automobilis per jas nevažiuoja, paeiti neįmanoma. Kai automobilis prasmenga, ištraukti jį ypač sunku. Medžių aplink nėra, nėra už ko užkabinti troso. Naudojame inkarus. Kartais, norint pajudėti 30 m, reikia dirbti visą pusvalandį", – įspūdžiais dalijosi V.Paškevičiaus šturmanas A.Matulionis, pirmą kartą dalyvavęs "Ladogos" maratone ir pripažinęs, kad jis buvo sunkesnis, nei tikėjosi.

Praėjusiais metais, kai V.Paškevičiui pavyko iškovoti trečią vietą, varžybų dalyviai negailėjo kritikos organizatoriams dėl rezultatų skaičiavimo sklandumo ir operatyvumo. Šiemet, pasak sportininkų, didesnių sunkumų nebuvo, tad buvo galima gana tiksliai žinoti, kurią poziciją užima ekipažas, ir taip kurti strategiją kitos dienos važiavimui.

Komandinis rezultatas

Būtent tinkamai pasirinkta strategija ir geras automobilio bei komandos pasiruošimas lėmė, kad kitas lietuvių ekipažas, kuriam vadovavo Tomas Gužauskas, važiavę "Nissan Patrol" savo EURO klasėje, tapo absoliučiais lyderiais.

"Visus tikslus pateisinome su kaupu. Aukščiausi tikslai pasiekti, buvo net lengviau, nei tikėjomės. Mes pasiruošėme šioms varžyboms labai stipriai, turėjome sustyguotą komandą, kurioje visi darė savo darbus, mes tiesiog vairavome. Turėjome labai gerai techniškai paruoštą automobilį, per visą maratoną nepakeitėme nė vienos detalės, nesulaužėme jokių techninių mazgų", – kalbėjo T.Gužauskas.

Pernai toje pačioje klasėje pašnekovui buvo pavykę pasiekti taip pat aukštą antrą poziciją, todėl šiemet, kaip juokauja pats vyras, jau buvo aišku, ko laukti.

"Euro" klasė organizatorių buvo sukrta sportininkams, kurie nenori dalyvauti sunkiausiose "TR3" ar "Proto" klasėse, nes jiems galbūt tai per sudėtinga, tačiau nenori važiuoti kartu su "Turizmo" klase, kuriai tenka itin lengvas, palyginti su sudėtingiausiomis trasomis, maršrutas. Tad "Euro" klasės pagrindinis reikalavimas, kad automobilis svertų nemažiau kaip 2,1 t. Tai reiškia, kad jis 800–900 kg sunkesnis nei automobilis, važiuojantis "Proto" klasėje.

T.Gužauskas džiaugiasi, ker per visas varžybų dienas nė vienos detalės automobilyje neteko keisti nauja. Visos sugedusios detalės būdavo, grįžus į stovyklą, sutaisomos ir vėl sumontuojamos į automobilį. "Prie šitos pergalės prisidėjo visi – visa komanda. Dabar juokaujau, kad "Ladogoje" aš tik vairavau, valgiau ir miegojau", – geros nuotaikos nestokojo pasvalietis.

Komanda saugų laiką nuo persekiotojų užsitikrino jau priešpaskutinę dieną, tačiau vedami sportinio intereso jie važiavo ir paskutinį greičio ruožą. "Mes paskaičiavome, kad galėtume nevažiuoti ir net gavę baudų vis tiek liksime primoje vietoje, tačiau sportinis azartas suveikė ir mes, tausodami automobilį, pasiekėme paskutinės dienos varžybose finišą", – pasakojo sportininkas. Beje, trasos T.Gužauskui pasirodė lengvesnės nei praėjusiais metais, nes buvo sausų trasos ruožų, kuriuose galima gana greitai važiuoti.