Praėjusi savaitė laisvųjų imtynių meistrams buvo ypatinga – per daug dėmesiu nelepinamus olimpinės sporto šakos atstovus pagerbė šalies sporto vadovai.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius už aukštus rezultatus padėkojo atletams, imtynių specialistams, tarp jų – šiemet pasaulio jaunių čempionato bronzos medalį iškovojusiai kaunietei, sporto mokyklos "Gaja" auklėtinei Kamilei Gaučaitei ir jos pirmajam treneriui Arūnui Paplauskui.
Šiuo metu K.Gaučaitė sportinę karjerą tęsia Šiaulių sporto gimnazijoje pas trenerius Aivarą Kaselį ir Andrių Stočkų.
– Treneri, kodėl Kaune išugdyta pasaulio čempionato prizininkė K.Gaučaitė persikėlė į Šiaulius? – paklausėme A.Paplausko.
– Priežasčių – ne viena. Mūsų treniruočių bazė – nebloga, tačiau finansiškai mūsų sporto šakai Kaune nėra lengva. Sporto gimnazijos kur kas dosniau finansuojamos nei sporto mokyklos. Tad mums išvežti auklėtinius į treniruočių stovyklas užsienyje nėra paprasta. Jau nekalbu apie tarptautines varžybas. Kamilė per metus Šiauliuose po užsienį pavažinėjo turbūt daugiau nei per penkerius metus, praleistus Kaune. Kita problema – lygiavertės treniruočių partnerės. Kaune mums sunku surasti aukšto meistriškumo sportininkių, kurios, kovodamos viena su kita, nuolat tobulėtų.
Kaune mums sunku surasti aukšto meistriškumo sportininkių, kurios, kovodamos viena su kita, nuolat tobulėtų.
– Kaune veikia Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, joje mokosi ne vienos sporto šakos jaunieji talentai. Kiek tarp jų imtynininkų?
– Mano žiniomis, šioje gimnazijoje yra futbolininkų, krepšininkų, gal dar lengvaatlečių, tačiau imtynininkų tikrai nėra. O gaila... Juk gimnazijoje vaikai gali ne vien įprastai lankyti pamokas, bet ir treniruotis dukart per dieną. Mokslas ir pratybų grafikas – atitinkamai suderinti, tad moksleiviai gali padirbėti sporto salėje jiems patogiu laiku. O mūsų mokykloje jaunimas gali treniruotis tik kartą per dieną ir tai – tik geriausiu atveju.
– Nejaugi tokiu būdu Kaunas pats išsibraukia iš Lietuvos imtynių žemėlapio?
– Nesakyčiau, kad visiškai išsibraukia. Vertinant sportinius rezultatus, mes Lietuvoje esame kažkur per viduriuką. Visose amžiaus grupėse – nuo jaunučių iki suaugusiųjų – turime šalies čempionatų prizininkų. Tačiau, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, nesame pajėgūs konkuruoti su Vilniumi, Panevėžiu ar Šiauliais, kurie yra tapę imtynių centrais. Šių miestų sporto gimnazijos surenka gabų jaunimą ne tik iš savo, bet ir iš aplinkinių rajonų, sportininkams gali pasiūlyti gyvenamąjį plotą, maitinimą, aprangą, visavertes treniruotes – visus bazinius dalykus, kurių reikia talentams augti. Nenuostabu, kad tėvai jiems mielai patiki savo atžalas.
– Talentų nutekėjimas – ne vien Kauno laisvųjų imtynių, bet ir jūsų sporto šakai giminingų graikų-romėnų imtynių problema. Mūsų mieste sportavo, bet vėliau į Vilnių ilgesniam ar trumpesniam laikui persikėlė tituluoti atletai Mindaugas Ežerskis, Mindaugas Mizgaitis, Aldas Lukošaitis ir kiti. Kuo tai paaiškintumėte?
– Man sunku įvardyti visas povandenines sroves, kurios tai lėmė, bet jos taip pat turėjo įtakos (prieš kelerius metus dėl A.Lukošaičio kilo skandalas, nes Kaune jį išauginęs treneris Vidas Paleckis buvo spaudžiamas savo auklėtinį išsiųsti į olimpinį sporto centrą Vilniuje – aut. past.). Dabar mes žengiame savo vaga ir dairomės naujų talentų.
– Imtynės – tradicinė vyriška sporto šaka, tačiau pas jus treniruojasi nemažai mergaičių. Kaip jas sudominate?
– Tarp mano auklėtinių daugiausia – vaikinų, bet pastaruoju metu pastebėjome, kad imtynėmis vis labiau domisi ir merginos. Matyt, įtakos turi ir K.Gaučaitės pavyzdys. Ji įrodė, kad lietuvaitės turi perspektyvų tarptautinėje arenoje.
– Kokią matote išeitį, kad Kaunas vėl taptų imtynių centru?
– Tai klausimas ir miesto savivaldybei, ir šalies Kūno kultūros departamentui, kitoms sporto institucijoms. Mūsų neskriaudžia, bet dėmesio norisi daugiau. Tarkime, Vilkaviškis. Mažas miestelis neturi nei gimnazijos, nei daug gabaus jaunimo, tačiau yra didelis noras, visavertis požiūris į sporto šaką. Vilkaviškiečiai per privačius klubus, per rajono savivaldybės paramą sugebėjo sudaryti tinkamas sąlygas savo jaunimui, vežiojo į treniruočių stovyklas ir varžybas, tad nenuostabu, kad netrukus išsiugdė perspektyvų Europos kadetų čempionato prizininką.
– Ar Kaune pakanka trenerių, ugdančių jaunąją imtynininkų kartą?
– Tikrai ne. Esu vienintelis laisvųjų imtynių treneris mieste. Ateina jauni specialistai, bet jiems tenka nedaug darbo valandų, jie neturi kvalifikacijos kategorijų ir negauna priedų prie algos, tad jos – mažos, todėl sporto mokykla jaunimo nevilioja. Jie ieško darbų, kurie leistų bent išlaikyti šeimą. O kai lieki vienas, sunku rezultatais konkuruoti su Klaipėda, kurioje dirba keturi treneriai, ar Šiauliais, kitais miestais.
– Ar realu kada nors olimpinėse žaidynėse pamatyti ir Lietuvos laisvųjų imtynių atstovą?
– Laisvųjų imtynių grandai – iš tradiciškai labai stiprių Kaukazo regiono šalių: Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano. Pozicijų neužleidžia ir Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Pietų Korėjos sportininkai. Tačiau kaskart atsiranda ir atradimų. Tarp prizininkų prasibrauna, tarkime, lenkas ar kurios nors kitos anksčiau mažiau ant imtynių kilimo pasiekusios šalies atstovas. Argi išsišokėliais negalėtume būti ir mes? Juolab kad auga perspektyvus jaunimas. Pasaulio jaunių čempionate, neskaitant K.Gaučaitės medalio, dar dvi lietuvės pateko į pajėgiausiųjų aštuntuką. Kryptingai dirbant ir sudarius tinkamas sąlygas, bent viena šių merginų tikrai gali patekti į 2020 m. Tokijo olimpiadą.
Komentaras
Nerijus Rimkus, Kauno imtynių klubo atstovas
Mes drauge su A.Paplausku puoselėjame laisvąsias imtynes Kaune. Dabartiniai pasiekimai būtų neįmanomi be praeities pergalių. Tad norėtųsi padėkoti mūsų veteranams, prisidedantiems prie klubo veiklos, remiantiems gabų jaunimą. Drauge su Kauno graikų-romėnų imtynių klubu "Lokiai" organizuojame didžiulį turnyrą Adolfui Liaugminui atminti. Šios varžybos, kuriose jėgas bandė apie 300 jaunųjų sportininkų, apėmė visus tris olimpinius imtynių stilius – su graikų-romėnų atletais ant kilimo kovojo ir vadinamieji laisvūnai, ir moterys imtynininkės. Šį turnyrą ketiname rengti ir kitąmet. Džiaugiamės ir sporto mokyklos "Gaja" pagalba. Ne vienus metus skyrėme salei, kurioje dabar turime visą būtiniausią įrangą ir galimybes sportuoti profesionaliai. Raginame tėvelius nebijoti leisti vaikams pasirinkti imtynes. Tai puiki sporto šaka, ugdanti ir fiziškai, ir psichologiškai. Galbūt būtent ant imtynių kilimo, o ne krepšinio ar futbolo aikštėje atsiskleis tikrasis mergaitės ar berniuko talentas.
Naujausi komentarai