Laukia dykumų

Antanas Juknevičius, Benediktas Vanagas, Balys Bardauskas ir Vaidotas Žala. Būtent apie šiuos keturis asmenis iki sausio 20 d. ir kalbės automobilių sporto gerbėjai.

Jubiliejinis, 40-asis Dakaras, pasak organizatorių, bus labai panašus į tą, kuris vyko Afrikoje, iki tol, kol dėl pavojaus dalyviams buvo perkeltas į kitą Atlanto vandenyno pusę.

Dešimtą kartą Lotynų Amerikoje vykstančių sunkiausių ralio maratono varžybų trasa nusidrieks per tris vasltybes – Peru, Boliviją ir Argentiną.

Pirmojoje šalyje dalyviams tikėtina teks pajusti, ar galiausiai organizatoriai ištesėjo savo ne kartą dalijamus pažadus, kad lenktynėse netrūks kopų, kurių stygiumi skundėsi ne vienas Afrikoje vykstančiame Dakare startavęs sportininkas. Bolivijoje viso lenktynių karavano lauks išbandymas aukštikalnėmis, čia sportininkų laukia ir viena poilsio diena, jos tikrai prireiks, nes dėl beveik trijų kilometrų auktšyje vykstančių greičio ruožų sveikatos negalavimais skundžiasi ir sportininkai, neretai ir jų vairuojami automobiliai. Atlaikę išbandymus Bolivijoje, sportininkai pervažiuos į Argentiną, kuri sportininkams jau gerai pažįstama.

Tikėtinas penkioliktukas

Viena didžiausių šių metų intrigų, kaip trims, beveik vienodais automobiliais važiuojantiems sportininkams, pavyks konkuruoti tarpusavyje. Tiesa, labiausiai panašūs A.Juknevičiaus ir V.Žalos lenktyniniai bolidai, B.Vanago sportinis automobilis yra tobulesnis – jame sumontuoti kitokie pakabos elementai, galingesnis variklis, o paties automobilio kėbulas yra lengvesnis. Tad teorinius šansus pasirodyti geriau nei kiti du lietuvių ekipažai turi būtent B.Vanagas.

V.Žalai, nusprendusiam nebeeksperimentuoti su lietuviška technika, didžiausiu išbandymu gali tapti fizinis krūvis, su kuriuo teks susidoroti per dvi savaites trunkančias lenktynes. Pirmuosius du Dakarus, tuomet "Bitute" važiavęs lenktynininkas baigė daug anksčiau ir neslėpė tiek fizinio, tiek psichologinio nuovargio. Didžiausią patirties bagažą turi A.Juknevičius, šiemet dar itin gerai pasirodęs ir Pasaulio ralio reido čempionato varžybose Kazachstane. Po praėjusio Dakaro sportininkas apgailestavo, kad per savo karštakošiškumą prarado gana aukštą poziciją, nors A.Juknevičiui kol kas priklauso geriausias Dakare pasiektas rezultatas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tad, jeigu tinkamai klostysis aplinkybės, galime laukti, kad pernai Dakare A.Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio iškovota 21 pozicija, gali būti ir pagerinta.

Teorinius šansus pasirodyti geriau nei kiti du lietuvių ekipažai turi būtent B.Vanagas.

Azartas nereikalingas

Dar vienas dalyvis iš Lietuvos, be jau trijų paminėtų anksčiau, – motociklininkas B.Bardauskas, į Dakarą grįžtantis po dešimties metų pertraukos.

Skirtingai nei automobiliais važiuojantys lietuviai, B.Bardauskas nesvarsto, kokią poziciją jis galėtų užimti. Jo tikslas – parvežti į Lietuvą medalį savo sūnui Perkūnui ir surinkti kuo daugiau informacijos apie Dakarą tam, kad jau kitąmet Dakare prie starto galėtų rikiuotis motociklininkų iš Lietuvos rinktinė. Vis dėlto, ar pasiseks B.Bardauskui išlaikyti šaltus nervus ir nepasiduoti didžiuliam azartui, sunku pasakyti.

Panašaus į Dakarą tipo varžybose dalyvavę sportininkai pripažįsta, kad nepasiduoti azartui ir nepradėti lenktyniauti su varžovais ir su savo galimybėmis labai sunku, nes priešais važiuojantis bent vienas motociklininkas veikia kaip dirgiklis ir jį norisi aplenkti, o didėjant greičiui didėja ir skaudžių klaidų tikimybė. Be to, B.Bardauskui trūksta ir daugiau patirties tokio tipo varžybose, nors tam, kad jam būtų leista dalyvauti 40-ajame Dakare, šiemet teko įveikti vieną sudėtingiausių mūsų žemyne Korsikos ralį, tačiau atstumai, kuriuos tenka įveikti Pietų Amerikoje, nepalyginamai didesni, o ir varžybų sąlygos kitokios. Nepaisant to, B.Bardauskas pagrindiniu savo tikslu įvardija finišą.