Baltijos rankinio lygos čempionais ketvirtą sezoną iš eilės tapo Ryhimakio „Cocks“ komanda, treniruojama lietuvio Gintaro Savukyno, pusfinalyje po baudinių serijos įveikusi Minsko SKA, o finale – Zaporožės ZTR.

Klaipėdos „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas apgailestavo, kad nepavyko parsivežti medalių, tačiau patikino, kad džiaugiasi geru komandos žaidimu visą sezoną.

„Viską sugadinome pusfinalio rungtynėse su ZTR. Nesakau, kad turėjome jas laimėti, bet tikrai neturėjome taip pralaimėti. Pralaimėjimas pralaimėjimui nelygus. Antrose rungtynėse su Minsku, manau, tikrai buvome verti geresnio rezultato, bet buvo daug kitokių priežasčių, dėl ko mes pralaimėjome. Taigi dėl pralaimėjimo vienu įvarčiu nedarau jokios tragedijos“, – kalbėjo A. Juškėnas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iš vykusių 4 rungtynių dvejos baigėsi vos vieno įvarčio skirtumu, dar vienose buvo lygiosios ir prireikė mesti septynių metrų baudinius ir tik vienose buvo aiškus nugalėtojas.

Artėjant finalo ketvertui Baltarusijos spaudoje buvo rašoma, kad „Dragūnas“ – nerimtas varžovas, meistriškumo klase atsiliekantis nuo SKA, tad šis finalo ketvertas „Dragūnui“ buvo galimybė parodyti, ką sugeba. A. Juškėno nuomone, tai, kad nepavyko nugalėti ZTR ir kautis Baltijos lygos finale, galėjo lemti ir rungtynių trūkumas – pavyko sužaisti tik draugiškas rungtynes su Rygos „Celtnieks“ komanda, tačiau tai, deja, nebuvo pakankamai aukšto lygio varžovas.

„Mes prieš rungtynes su ZTR daug ilsėjomės ir mums trūko gerų rungtynių, nes jėgų pasitikrinimas Rygoje nebuvo adekvatus. Rezultatas finalo ketverte parodė, kad mes buvome silpnesni. Jeigu mes būtume trečią kartą iš eilės laimėję prieš ZTR, manau, ZTR vadovybė būtų turėjusi imtis kardinalių priemonių. Dabar rungtynes sužaidėme labai prastai ir kritikai turi teisę mus kritikuoti, bet antrose rungtynėse su SKA mes jau buvome tas „Dragūnas“, kurį aš noriu matyti. Pralaimėjome tai pralaimėjome, bet tai yra sportas, tai rankinis – čia ne seksas, abudu nebus patenkinti, kažkas turi pralaimėti. Šiandien pralaimėjome mes, bet pretenzijų komandai neturiu. Norėjome daug, pasiekėme mažokai, bet vis dėlto ir žaidėme tikrai ne su moliais. Galėjome padaryti stebuklą, deja, šįkart nepavyko“, – komentavo A. Juškėnas.

Siekti daugiau ar stovėti vietoje?

„Faktas, kad tai buvo gero lygio finalo ketvertas. Taip pat buvo puiki organizacija, didelis žiūrovų skaičius, rungtynės buvo įvairiai išnaudojamos rankiniui populiarinti ir vaikams į šį sportą pritraukti. Tikrai matėme daug dalykų, kurių galime pasimokyti, tačiau daug ko negalime įgyvendinti dėl trūkstamų resursų. Tarkime, vienas iš trūkumų yra tas, kad salėje, kurioje treniruojamės ir žaidžiame rungtynes, nėra galimybių pateikti informaciją dideliame ekrane, todėl pradedame galvoti, gal jau laikas mums bent dalį rungtynių žaisti „Švyturio“ arenoje. Tam reikia pasiruošti pačiam klubui – turėti gerą komandos sudėtį, žmonių, kurie dirbtų klube.

Ir vėl, norime ar nenorime, grįžtame prie finansinių dalykų – mums privaloma dvigubinti, trigubinti savo biudžetą, jeigu norime išsilaikyti lygyje, kuriame esame dabar ir nežengti žingsnio atgal. Man pačiam nemalonu nuolat kalbėti apie pinigus, tačiau tokia yra realybė, kad šiuolaikiniame sporte tai, ką mes esame pasiekę dabar, yra riba, ką galime pasiekti be didesnio biudžeto. Nebegalime iš žaidėjų reikalauti dar daugiau, nes jie turi jaustis gerai, gaudami už savo darbą adekvatų atlygį. Žinau, kad susilauksiu kritikos dėl tokių savo žodžių, kad galvoju tik apie pinigus, bet, deja, tokia yra realybė ir netrukus mums gali tekti rinktis – ar siekti daugiau, ar nebe. Žaidėjų spausti daugiau nebegalima, nes jie aukoja savo laisvą laiką, sveikatą“, – pabrėžė A. Juškėnas.

Apskritai, trenerio teigimu, šis Baltijos rankinio lygos sezonas klubui buvo neblogas.

„Antra vieta pogrupyje tarp tokių stiprių komandų, manau, jau yra didelis pasiekimas. Finalo ketverte dalyvavome po labai ilgos pertraukos, o tokiame finalo ketverte, kur žaidėme su tokiomis stipriomis komandomis, manau, išvis dalyvavome pirmą kartą. Kai prieš daug metų iškovojome Baltijos lygos bronzą, joje žaidė visai kito lygio komandos, nes dabar lygis yra kur kas aukštesnis. Šiais metais finalo ketverte buvo trys profesionalios komandos, kurios dalyvauja ir Čempionų lygoje, tad tai labai stiprūs varžovai.

Kitą sezoną lyga planuoja dar labiau profesionalėti, esame kviečiami prie jos prisijungti. Svarstoma, kad galbūt joje žaistų ir dar vien Čempionų lygos komanda – Zaporožės „Motor“, būtų žaidžiama ir namuose, ir išvykose, tad vyktume ir į Minską, ir į Zaporožę. Manau, tai yra gerai, tačiau norint taip žaisti, reikia tam tikrų galimybių. Visų pirma – finansinių, taip pat – adekvačią ir pajėgią sudėtį, kad nebūtume tik patrankų mėsa stipriausioms komandoms, kad galėtume kautis, o jaunesni žaidėjai turėtų šansą tobulėti“, – sakė „Dragūno“ vyriausiasis treneris.

Laukia Lietuvos rankinio lygos pusfinalis

Šią savaitę ką tik iš Baltarusijos grįžusio „Dragūno“ dar laukia Lietuvos rankinio lygos pusfinalio rungtynės su Alytaus „Varsa-Stronglasu“. Bus žaidžiama iki dviejų pergalių: pirmosios rungtynės Klaipėdoje – jau trečiadienį, balandžio 24 d., 19 val., atsakomosios – penktadienį Alytuje. Jei prireiks trečių rungtynių nugalėtojui išaiškinti, jos vyks Klaipėdoje gegužės 1 d.

„Dragūno“ strategas A. Juškėnas sakė, kad pusfinaliui buvo taupomas ir rungtynėse su Minsko SKA nežaidė Lukas Juškėnas, kuriam nuolat atsinaujina sena trauma. Nenorėta rizikuoti, kad ji atsinaujintų prieš pat pusfinalį. Toks sprendimas, trenerio nuomone, pasitvirtino, nes tikrai geras rungtynes mažajame Baltijos lygos finale sužaidė L. Juškėną pakeitęs Karolis Bliuvas.

„Ar mes trečiadienį būsime geros formos? Pamatysime, ko gero, antradienį, nes nuovargis po rungtynių ir kelionių į Minską ir atgal tikrai nemažas. Vis dėlto antros rungtynės su Minsku mums įkvėpė pasitikėjimo, nes po rungtynių su ZTR jautėmės sužlugdyti. Psichologiškai jaučiamės tvirčiau. Tikiu komanda ir tikiu, kad ji pasiruoš pusfinaliui, įvertins varžovą ir nebus problemų“, – sakė A. Juškėnas.

Švęs 20 metų sukaktį

Itin įtemptą „Dragūno“ savaitę šeštadienį, balandžio 27 d., užbaigs gimtadienio šventė. Būtent balandžio 27 dieną prieš 20 metų buvo oficialiai įkurtas Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“.

Į savo gimtadienį klubas kviečia visus  – buvusius, esamus, būsimus rankininkus ir rankininkes su šeimomis, sporto bendruomenę, rėmėjus, partnerius ir tuos, kurie nieko nežino apie rankinį.

„Kviečiame visus – ir sporto bendruomenę, ir tuos, kurie tiesiog neturės ką veikti. Švęsime išskirtinėje vietoje – kavinėje „Ateik ateik“ Melnragėje, praktiškai ant jūros kranto. Labiau klaipėdietiškos vietos tikriausiai neįmanoma sugalvoti. Norime pasidžiaugti per tuos 20 metų pasiektais dalykais – išugdytais sportininkais, iškovotomis pergalėmis, kuriomis garsinome Klaipėdos vardą.

Kviečiame visus norinčius ateiti ir pabūti su mumis, susipažinti, pabendrauti ar pasifotografuoti su sportininkais, talismanu Dragu, išmėginti savo jėgas metant į vartus, dalyvauti žaidimuose. Džiaugsimės kiekvienu atėjusiu, nes kiekvienas jūsų mums esate labai svarbūs. Tikimės, kad sulauksime daug svečių, kuriuos galėsime pavaišinti gimtadienio tortu. Tai nebus oficialus renginys su daug kalbų – esame visuomeninis klubas ir norime švęsti su klaipėdiečiais, kurie jau dvidešimt metų mus palaiko, remia ir yra klubo dalimi ateidami į rungtynes“, – į neeilinį renginį kvietė A. Juškėnas.

Kavinėje „Ateik ateik“ (Vėtros g. 8) „Dragūnas“ svečių lauks nuo 13 iki 15 val.