Centrinis Klaipėdos stadionas, negalėdamas išgyventi, vėl tikisi būti biudžetine įstaiga. Tam turi pritarti miesto politikai.

Gyvavimui – daug lėšų

"Kad normaliai gyvuotų stadionas, per metus reikia 400 tūkstančių litų, – tvirtino viešosios įstaigos Klaipėdos centrinis stadionas direktorius Romualdas Pargaliauskas. – Mes sukrapštome tik 30 tūkstančių. Kadangi savivaldybė nuolat skiria nemažai lėšų objektui, nematau kitos išeities – tik vėl tapti biudžetine įstaiga."

Kelerius metus stadioną valdė trys dalininkai: miesto savivaldybė, "Atlanto" futbolo klubas ir Klaipėdos lengvosios atletikos federacija.

"Futbolininkai ir lengvaatlečiai geranoriškai įteisino dalininkų teisių perleidimą", – pastebėjo aštuntuosius metus dirbantis R.Pargaliauskas.

Vadovas pripažino, kad tam, jog stadionas gyvuotų, būtini  ir masiniai renginiai, tačiau tokių pastaraisiais metais mieste stinga.

"Šiais metais "Europiados" organizatoriai siekė, kad šokiai lietųsi ir dainos skambėtų stadione, tačiau turėjau atsakyti, nes į ką būtų pavirtusi veja, – prisiminė situaciją direktorius. – O specialios dangos nuoma būtų atsiėjusi  apie pusę milijono litų. Sąnaudos nebūtų atsipirkusios."

Lauktas žingsnis

" Viešąją įstaigą vėl paversti  biudžetine – teisingiausias sprendimas, – sakė Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius. – Savivaldybė pastaraisiais metais investavo milijonines lėšas į objekto renovaciją. 80 procentų stadiono pajamų sudarė savivaldybės finansai. Didžioji jų dalis – už teikiamas paslaugas. Savivaldybei tapus šeimininke, nebereikės mokėti už daugelio sporto šakų sportininkų varžybas ir treniruotes."

Tiesa, miesto sporto vadovas paminėjo kuklesnę sumą, reikalingą stadiono išgyvenimui – 300 tūkst. litų.

"Daugiausiai pinigų reikalauja vejos agrotechninė priežiūra, – pabrėžė I.Pocius. – Esant geresnei ekonominei situacijai, jai galima būtų skirti daugiau lėšų, tačiau šiandien reikia kiek įmanoma taupyti."

Stadione keitėsi šeimininkai

Miestui daug metų "Žalgirio" vardu vadintas stadionas priklausė iki 1993-iųjų. Tuomet valstybė priėmė įstatymą dėl sporto objektų grąžinimo sporto draugijoms.

Tris futbolo aikštes, sporto salę, pagalbines patalpas ir namą, vėliau tapusį viešbučiu, perėmė "Žalgirio" draugija. Turtui valdyti buvo įkurta bendrovė "Nesė-Žalgiris".

Po penkerių metų ši bendrovė, nepanešusi naštos, atsikratė aikštynų ir sporto salės, tačiau namą, virtusį viešbučiu, pasiliko.

2003-iaisiais įkurta VšĮ Klaipėdos centrinis stadionas. Kitais metais, kai buvo sumokėti pinigai "Žalgirio" sporto draugijai, labai apleista pagrindinė miesto sporto arena grįžo į klaipėdiečių rankas.