Kaip BNS nurodė agentūros Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė, aukštąjį išsilavinimą turi 72,5 proc., tai yra, beveik trys ketvirtadaliai, dirbančiųjų sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje.

Kaip rodo liepos pabaigoje paskelbti Eurostato duomenys, ES šis vidurkis siekia tik apie 40 procentų.

Antroje vietoje yra Graikija, kurioje ši dalis siekia 66 procentus. Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų sporto srityje dirba Danijoje – 23,4 proc. ir Suomijoje – 19,9 procento.

Lietuvoje taip pat nuo 2019-ųjų augo sporto sektoriuje dirbančių asmenų dalis.

Praėjusiais metais sporto ir laisvalaikio sektoriaus užimtumas nuo bendros šalies darbo jėgos siekė 0,54 proc., kai 2019 metais – 0,42 procento. Vis dėlto tai nesiekia 0,8 proc. ES vidurkio.

V. Čingienė teigia, kad tokį santykinį augimą „reikėtų vertinti atsargiai“. Jos teigimu, vertinant pastarųjų dvylikos metų užimtumo statistinius duomenis, Lietuvos rodikliai mažai keitėsi ir svyravo nuo 0,4 proc. iki 0,5 procento.

Tuo metu Skandinavijos šalyse asmenų, dirbančių sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje, yra daugiausia – 1,1–1,4 proc. nuo bendros darbo rinkos, o mažiausiai dirbančiųjų šiame sektoriuje yra Rumunijoje – 0,2 procento.

Nacionalinės sporto agentūros atstovė taip pat pastebėjo, jog vertinant lyties aspektu, Lietuvoje šiame sektoriuje moterų dirba daugiausia visoje Bendrijoje – 52,6 procento. ES vidurkis – 45 procento.

Pasak V. Čingienės, Lietuvoje sporto sektoriuje taip pat dirba daug jaunimo: 15-29 metų žmonės jame sudaro 35 proc., kai ES darbo rinkos vidurkis yra 17 procentų.

Dominuojanti yra 30–64 metų amžiaus grupė, sudaranti 75 proc., kas taip pat yra 13 proc. daugiau nei bendras Europos šalių vidurkis.