Bronzos apdovanojimą Lietuvai iškovojo trečią vietą dviviečių baidarių 200 m distancijoje užėmę Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Visose septyniose olimpiadose po Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavę ir dvejose pastarosiose medalius laimėję Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai baiminasi, kad 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse lietuvių mėgstamų sprinto distancijų neliks.

„Rio olimpiadoje Lietuva turėjo rekordinę baidarininkų ir kanojininkų delegaciją – net keturias įgulas. Visiems lietuviams tai buvo debiutas olimpinėse žaidynėse ir jų pasiektus rezultatus vertiname gerai. Abi baidarių dvivietės viršijo lūkesčius ir pateko į olimpiadoje prizinėmis vietomis laikomus geriausių aštuntukus. A. Lankas ir E. Ramanauskas iškovojo bronzą, o Andrejaus Olijniko ir Ričardo Nekriošiaus dvivietė pasiekė geriausią rezultatą svarbiausiose tarptautinėse varžybose per savo karjerą – iškovojo penktą vietą.

Daugiau tikėjomės iš kanojininko Henriko Žustauto ir baidarininko Igno Navakausko, tačiau 200 m sprinte daug lemia sekundės dalys ir netgi sėkmė. Tikiu, kad jauniausiems olimpiados debiutantams dar viskas prieš akis“, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius ir treneris Romas Petrukanecas.

Tiesa, 200 m kanojų vienviečių distancija tikriausiai taps nebe olimpinė. Kanojininkai juokavo, kad 200 m kanojų vienviečių prizininkus Rio apdovanojęs Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas atvyko į šios distancijos laidotuves.

„Lapkričio mėnesį Azerbaidžane numatytas Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kongresas. Jame turėtų paaiškėti kokios distancijos bus Tokijo olimpiadoje. Norima naikinti dvi vyrų distancijas – 200 kanojų vienviečių ir 200 m baidarių dviviečių. Būtent šiose distancijose lietuviai iškovojo medalius dviejose pastarosiose olimpiadose. Mes esame kategoriškai prieš tokius pakeitimus, nes sportininkams persiorientuoti iš 200 m sprinto distancijos į penkis kartus ilgesnę – 1000 m distanciją ir pasiekti tokius pat rezultatus, praktiškai neįmanoma“, – tikina R. Petrukanecas.

Vietoje minėtų distancijų, olimpinėje programoje ketinama didinti moterų kanojų ir baidarių irklavimo rungčių skaičių.

Rio olimpiados baidarių ir kanojų irklavimo varžybose daugiausia medalių susižėrė Vokietijos rinktinė, laimėjusi 7 medalius – 4 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos. Antrą vietą su 6 medaliais užėmė Ispanija – 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos. Trečioje vietoje – 3 aukso medalius laimėjusi Vengrija. Du auksinius iškovojo britai, po vieną Prancūzijos, Ukrainos, Slovakijos ir Naujosios Zelandijos atstovai.

„Vokietija jau ne vieną dešimtmetį diktuoja madas baidarių ir kanojų irklavimo varžybose ir pirmos vietos niekam neužleidžia nuo 2004 m. Atėnų olimpiados. Šįkart mažesnę konkurenciją sudarė Vengrija, kurios rinktinę išretino dopingo skandalai, visus tris aukso medalius Vengrijai pelnė baidarininkė Danuta Kozak. Dėl dopingo nukentėjo ir Rusijos rinktinė, netekusi Londono olimpinių čempionų baidarių dvivietės. Nors rusai turėjo vieną didžiausių delegacijų Rio, jie laimėjo tik vieną bronzos medalį“, – komentavo R. Petrukanecas.

Iš viso medalius laimėjo 21-os šalies atstovai. Baidarių ir kanojų irklavimo sprinto bei slalomo varžybose dalyvavo 53-ijų šalių sportininkai.