Penktadienį į Žalgiriečių forumą susirinkę sporto žmonės nusprendė vieną: laikas keistis. Buvo nuspręsta, jog Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Lietuvos futbolo į priekį vesti negali.

Reikia naujų žmonių

„Lietuvos krepšinio federacija turi padorų ir gerbiamą prezidentą, todėl jam durys visur yra atviros. Todėl krepšinis ir sulaukia tiek daug valdžios dėmesio, - kalbėjo Ritas Vaiginas. – Su juo kalbasi premjeras, visi ministrai“.

Būtent dėl to, pasak R. Vaigino, krepšinio federacijai niekas neatsisako padėti finansiškai. „O dabar pasižiūrėkime, ką turi Lietuvos futbolo federacija? Simbolinius rėmėjus, daugiau nieko. Netgi ateityje nieko negalime tikėtis, - kritikos LFF vadovybei negailėjo R. Vaiginas. – Jeigu norime, kad Lietuvos futbole kažkas pasikeistų, reikia, kad ateitų nauji žmonės, kurie žino, ką daryti ir turi viziją“.

Pasak R. Vaigino, šiuo metu LFF neturi jokios vizijos. Jis tai iliustravo vaikų futbolo pavyzdžiu: „treneriai dirba sau: Vilnius sau, Marijampolė sau, Kaunas sau. Jeigu taip dirbsime, tokius ir turėsime rezultatus. Per dešimt ar vienuoliką metų Lietuvoje neatsirado nė vieno naujo futbolo taško. Jei paimsime žemėlapį, pamatysite, kad visame jame – vien baltos dėmės“.

Vyriausybė atvira pasiūlymams

Nebuvo praleista ir „Žalgirio“ stadiono tema. Premjero patarėjas Raimundas Alekna buvo užklaustas, ar Vyriausybė turi kokią nors poziciją dėl stadiono gelbėjimo. „Puikiai žinote, jog yra Kūno kultūros ir sporto departamentas, kuris kuria politiką ir vizijas. Tikėtis, jog premjeras turi viziją, kaip turėtų vystytis futbolas negalima. Šiuo metu jis yra atviras visiems pasiūlymams“, - sakė R. Alekna.

„Buvo diskusija: jeigu stadiono savininkai sutiktų ir matytų, kad gali bendromis pastangomis prisidėti su Vyriausybe prie šio sporto objekto vystymo ir tai padėtų Lietuvos sportui, tada, žinoma, Vyriausybė prisidėtų“, - kalbėjo premjero patarėjas.

Priminus, kad į premjerą jau buvo kreiptasi į diskusiją įsikišo LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius. „Gali valstybė kaip institucija po 2013 metų, kai bus nauja finansinė perspektyva, bus bandoma pritarti projektui per Ūkio ministeriją, - kalbėjo G. Babravičius. – Stadionas yra privati nuosavybė“.

G. Babravičius pripažino žinąs, jog miesto savivaldybė ir verslininkas Vladimiras Romanovas jau buvo susitikę ir kalbėjo apie galimybę atgaivinti stadioną. „Svarstyti buvo du scenarijai. Pirmasis: objektas yra statomas privačių investuotojų pastangomis, antras: miestas suteikia adekvatų sklypą, išsimaino. Miesto dispozicijai grįžta „Žalgirio“ stadionas, tada jau miestas galėtų investuoti“.

Laikas rūpintis reputacija

R. Vaiginas nė kiek neabejojo, jog su naujuoju miesto meru stadiono klausimas bus išspręstas tinkamai. „Vilniuje yra du variantai: nacionalinis stadionas ir „Žalgirio“ stadionas. Galvojame apie visą Lietuvos sportą – patalpos būtų išnaudotos ir kitoms sporto šakoms. Tas malonumas kainuotų su nacionaliniu stadionu 380 mln. litų, o gal ir daugiau. Tuo metu „Žalgirio“ stadionas kainuotų 70 mln. litų“, - sakė R. Vaiginas.

Vėl kritikos sulaukė LFF vadovybė, jog per dešimt metų nebuvo kas nors gero nuveikta Lietuvos futbolui. „Pažiūrėkite vėlgi į krepšinio federaciją. Kokią jie turi reputaciją, tokį turi ir rezultatą, - nukirto R. Alekna. – Jie dirba taip, kad net Finansų ministrė jais pasitiki. Personalijų klausimą jūs turite išspręsti. Kartelę reikia pakelti taip aukštai, kad niekam nekiltų įtarimų, jog viskas vyksta skaidriai“.

„Per vienuoliką metų buvo daug ką nuveikti. Varanavičiui niekas kartelės nekėlė. Aš neįsivaizduoju, kokias jis jėgas galėtų panaudoti, kad viskas pasikeistų į gerą pusę. Jo santykiai sugadinti su politikais, su savivaldybių vadovais, Vyriausybės atstovais. Šiai dienai – tai ne ta figūra, kuri gali spręsti problemas. Situacija yra ganėtinai rimta, tačiau viskas priklauso nuo futbolo visuomenės“, - kalbėjo R. Vaiginas.