Finansavimo absurdai

Lietuvos nacionalinė vyrų rankinio rinktinė pirmą kartą nuo 1998-ųjų vėl prasimušė į elitą – iškovojo teisę rungtyniauti 2022 m. Europos čempionato finalo turnyre.

Tačiau sėkmę temdo finansinės problemos, atsiradusios politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką.

Europos čempionato finalo turnyras Vengrijoje ir Slovakijoje vyks kitąmet sausio mėnesį, o pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką sporto federacijas pasieks 2022-ųjų balandį.

Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių varžybų kalendoriaus, bet ir padaro atletus įkaitais, kai net ir patekę į pagrindinius turnyrus negali į juos vykti dėl lėšų trūkumo.

LRF mokesčius už dalyvavimą Europos čempionato finalo etape turi mokėti jau dabar. Šiuo metu reikalingos lėšos ir vyrų rankinio rinktinei aprūpinti, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į nacionalinę komandą ir atgal. Pasirengimui reikalinga suma sudaro apie 70 tūkst. eurų.

Neskatina remti sportą

"Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatymai neskatina remti sportą. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. Parduoti reklaminius plotus irgi nelengva, kai kol kas neaišku, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus Loterijų įstatymą, šio verslo bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka negera", – teigė M.Astrauskas.

M. Astrauskas: iki šiol esame priversti mokėti skolas už rinktinės dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. / Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak jo, finansavimo sąlygos nuolatos kinta ne sportininkų naudai, neužtenka net ir per įvairias programas skiriamų lėšų.

LRF šiemet aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 118 tūkst. eurų, vėliau dar papildomai buvo skirta 25 tūkst. eurų, nors vien LRF aukšto meistriškumo programoje buvo numatytas 581 tūkst. eurų poreikis.

Nepaisant menko valstybės finansavimo, LRF yra numačiusi, kad šalies rankinio rinktinės (maždaug 160 skirtingo amžiaus žaidėjų – moterų ir vyrų, merginų ir vaikinų) dalyvautų aštuoniuose pasaulio ir Europos čempionatuose.

Senų skolų šleifas

"Europos merginų jaunių (iki 17 metų) čempionatą Klaipėdoje organizavusi mūsų federacija iš viso šiemet sugeneravo ir patyrė jau per 600 tūkst. eurų išlaidų, o iš valstybės biudžeto aukšto sportinio meistriškumo programai gauta tik 143 tūkst. eurų, – tvirtino M.Astrauskas. – Be visų išlaidų rinktinėms pasirengti ir dalyvauti varžybose, LRF turi pati pirkti ir televizijos transliacijų teises, kad visuomeninis transliuotojas galėtų transliuoti užsienyje vykstančias rungtynes. Pati LRF sumoka filmavimo, transliacijų, anonsų, reklamos gamybos ir kitas išlaidas. Kitose Europos šalyse televizijos šias išlaidas federacijoms padengia už įgytas teises transliuoti. LRF lėšomis buvo mokamos ir Čempionų lygos rungtynių transliacijos, kuriose sėkmingai žaidžia Lietuvos rankininkai ir garsina mūsų šalį."

Po paskutinės sporto reformos LRF valstybinis finansavimas sumažėjo 25–30 proc. ir toliau mažėja, nors Lietuvos rankinio rezultatai yra geriausi per pastaruosius 20 metų.

"Toks finansavimo modelis verčia sporto federacijas klimpti į skolas, kai, rinktinei patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalo turnyrus, žymiai padidėja išlaidos. Baiminamės, kad istorija pasikartos. Iki šiol esame priversti mokėti skolas už dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. Į skolas teko įklimpti, kai 1997 m. pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje buvo užimta dešimta vieta, o prieš tai reikėjo žaisti atrankos rungtynes Australijoje. Skolas dar padidino dalyvavimas 1998 m. Europos čempionate Italijoje, kur užimta devinta vieta, ir tais pačiais metais Lietuvos merginų jaunimo rinktinės iškovoti pasaulio čempionato sidabro medaliai Kinijoje. Užimtos aukštos vietos neatpirko tolimų kelionių", – pasakojo anksčiau Lietuvos rinktinės treneriu dirbęs M.Astrauskas.

Siūlo išeitį

LRF kreipiasi į sporto politiką formuojančius strategus ir ragina numatyti, kad dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose finansuotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiogiai ar per Lietuvos sporto centrą (LSC).

Federacijos rūpintųsi sportininkų ir rinktinių pasirengimu čempionatams, talentų identifikavimu ir jų ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sporto šakos plėtra, treniravimo sistemos tobulinimu. Būtent tokia sistema veikia daugelyje Europos valstybių.

"Taip būtų sąžiningiau, nes Europos ir pasaulio čempionatų vykdymo sistema yra nevienoda. Vienoms sporto šakoms prireikia labai didelių resursų, kitoms – ne. Kai kurių sporto šakų čempionatai vyksta divizionuose, o kitais atvejais reikia įveikti 2–3 atrankos etapus, kad patektum į finalo varžybas. Kartais čempionatas ar atrankos etapas vyksta tik vieną savaitgalį, bet yra ir kita sistema, kai reikia sukviesti sportininkus į rinktinę kelis kartus per metus. Vieni čempionatai vyksta šalia Lietuvos – Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje kaimynų valstybėje, kiti – tolimuosiuose kraštuose ir kelionės kainuoja kelis ar keliolika kartų brangiau", – vardijo M.Astrauskas.

Rinktinės taps našta?

Sporto federacijų siūlymu, ŠMSM ar LSC galėtų centralizuotai pigiau pirkti paslaugas ir inventorių, juos užsakant dideliais kiekiais ir taip sutaupant sportui skirtų lėšų.

Tai apima daugumą sportininkams reikalingų paslaugų – kelionių bilietus, transportą, sportinę aprangą, draudimą ir kita. ŠMSM šiuo atveju galėtų ir geriau kontroliuoti, kaip naudojamos sportui skirtos lėšos.

"Siūlome, kad po Loterijų įstatymo pakeitimų būtent ta dalis lėšų, kuri tekdavo LTOK, o dabar bus nukreipta į valstybės biudžetą, galėtų būti naudojama Lietuvos rinktinių dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose, o ne išdalyta neaiškiems projektams ar programoms. Tai paskatintų federacijas burti kuo daugiau rinktinių, nes be lėšų negalime formuoti jaunių, jaunimo komandų, auginti pamainą. Kai kurios komandinių sporto šakų federacijos dėl lėšų stokos išvis negali suformuoti nacionalinių rinktinių", – teigė M.Astrauskas.