Į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją renkasi įvairių šalies sporto federacijų vadovai. Ministrė sporto pasaulio narius išsikvietė pasiaiškinti, kodėl pastaruoju metu suprastėję sportininkų rezultatai. Tą akivaizdžiai parodė ir šiemet sumažėjusi olimpiečių delegacija.

„Niekas neturėtų purtytis atsakomybės. Labai blogai, kai mes pradedam vienas kitą kaltinti. Visi esame atsakingi ir turime padaryti, kad būtų geriau. Ir Olimpinis komitetas turi žiūrėti, ką galima padaryti geriau, kad ta rinktinė būtų didesnė“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šiais metais Lietuvos sportininkų delegacija olimpinėse žaidynėse bus gerokai mažesnė nei prieš penkerius metus. Tokijuje Lietuvai atstovaus vos 37 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, dėl to atsakingas prieš porą metų likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė užsiminė apie planus dvigubai didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui – nuo 7 iki 14 milijonų eurų.

„Pagrindinis – medicinos aptarnavimo sunaikinimas, centralizuoto pasirengimo, be kurio turbūt neįmanoma būtų sukoordinuoti tos medicinos. Tai Olimpinio sporto centro funkcijų sunaikinimas ir yra pagrindinė priežastis“, – teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna sako, kad ir pats Lietuvos tautinis olimpinis komitetas padarė klaidų. Pasak jo, būtent su dabartine trečią kadenciją dirbančia komiteto prezidente D. Gudzinevičiūte rezultatai ir negerėja: „Tie rezultatai eina žemėjančia linkme. Ir tikrai reikia labai susimąstyti, kad kažko panašaus mes nematytume kitose olimpinėse žaidynėse“.

D. Gudzinevičiūtei tokie pasisakymai kėlė juoką: „Neturiu, ką pasakyti. Noriu tiktai priminti, kad Rio de Žaneire turėjome 68 sportininkus. Tai buvo visai geras rezultatas. Ir dar noriu priminti, kad Olimpinis komitetas nerengia sportininkų“, – sakė ji.

Sporto federacijų vadovai pasigenda aktyvesnio valdžios vaidmens šioje srityje. Esą, dabar sporto reguliavimas paliktas pačioms federacijoms, kurios vėliau dėl prastų rezultatų ir lieka atsakingos.

„Valdžios požiūris į federacijas yra tarsi federacija – kažkoks monstras, kuriam skiriamas finansavimas, jį reikia kontroliuoti. Su viskuo sutinku, tačiau, pirmas dalykas, federacijose dirba tik entuziastai, antras dalykas, federacijose etatiniais dirba geriausiu atveju du žmonės. Aš nekalbu apie dideles federacijas“, – kalbėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė užsiminė apie planus dvigubai didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui – nuo 7 iki 14 milijonų eurų.