„Čempionų lygos finalas gali pakrypti į bet kurią pusę“, – įsitikinęs sporto komentatorius Nerijus Kesminas. Futbolo katile daugiau nei tris dešimtmečius verdantis žurnalistas su savaitraščiu „Vilniaus diena“ pasidalijo artėjančio finalo įžvalgomis.

N. Kesminas taip pat įvardino pagrindines Lietuvos A lygos čempionato intrigas. „Manau, šį sezoną geriausiai sukomplektuota Vilniaus „Žalgirio“ vienuolikė“, - pagarbiai apie neseniai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę apgynusius vilniečius atsiliepė Nerijus.

Pasak jo, mūsų šalies rinktinę galima drąsiai priskirti prie Europos vidutiniokių, o neišvengiamai ateisiančios kartų kaitos baimintis neverta.

Jėgos – apylygės

- Šeštadienį Londonas kalbės vokiškai. „Bayern“ pastaraisiais metais vis šmirinėjo Čempionų lygos elite, tad jų patekimas į finalą nieko nenustebino. Kuo paaiškintumėte „Borussia“ sėkmę?, - pradėjome pokalbį su N. Kesminu.

- Visų pirma, „Borussia“ pasiekimas nėra toks sensacingas, kaip 2004 m. Čempionų lygos finalas tarp „Monaco“ ir „Porto“. „Borussia“ 2 sezonus iš eilės Vokietijos pirmenybėse nurenginėjo tą patį „Bayern“ ir nė vardo nepaklausė. Galų gale, tai komanda, kuri 1997-aisiais į viršų kėlė Čempionų lygos taurę.

Kodėl „Borussia“ finalą pasiekė būtent šiemet? Be abejo, labai svarus trenerio Jurgeno Kloppo indėlis. Taip pat nuosekli vadyba – klubas kasmet pasistiprindavo, nors ypač garsių pavardžių žaidėjų sąraše tarsi ir nebuvo.

- Jau pasibaigusiose šalies pirmenybėse  atotrūkis tarp būsimų finalo dalyvių milžiniškas – 25 taškai. Tokia takoskyra yra teisingas jėgų santykio atspindys?

- Tai yra tik teorija, tačiau galėjo suveikti „Borussia“ taktinis manevras: klubas anksti susitaikė su mintimi, kad šiemet tapti Vokietijos čempionais jiems nepavyks, todėl pagrindinį akcentą skyrė pasirodymui Europoje.

Kai sužaidus trečdalį čempionato rungtynių pamatai, kad tave nuo pirmosios vietos skiria 10 taškų, o tavo varžovas yra „Bayern“, atidžiai apsvarstai tolimesnį jėgų paskirstymą. Žinoma, gali bandyti draskytis ir žūtbūt bandyti sumažinti atsilikimą, tačiau, manau, suveikė šaltas vokiškas protas. Antroji vieta „Borussia“ garantuoja vietą kito sezono Čempionų lygoje, ir jiems to visiškai pakanka. „Bayern“ tikrai nėra visa galva stipresnis, tai rodo ir jų tarpusavio mačai, kur viską lėmė vienintelis įvartis.

- Vokietija Europos ir pasaulio čempionatuose rodo stabilius rezultatus, tačiau šiai futbolininkų kartai viršūnės kol kas pasiekti nepavyko. Kiek prie vokiečių klubų dominavimo šio sezono Čempionų lygoje prisidėjo legionieriai?

- Dortmunde pagrindinį vaidmenį užsieniečių gretose atlieka lenkai Robertas Lewandowskis, Jakubas Blaszczykowskis ir serbas Nevenas Subotičius. Kita vertus, ten  tikrai netrūksta ir vokiško kraujo: Svenas Benderis, Marco Reusas, Mario Gotze. Miunchene situacija kita – didesnis biudžetas, didesnės galimybės. Tokie „Bayern“ legionieriai kaip Franckas Ribery, Arjenas Robbenas ar Mario Mandžukičius yra aukščiausio kalibro žaidėjai. Tačiau pagrindinėje sudėtyje lygiai taip pat sėkmingai žaidžia 5-6 Vokietijos rinktinės nariai.

Puikus pavyzdys - Javi Martinezas. „Bayern“ už ispaną sumokėjo 40 milijonų eurų išpirką, ir tai jiems nebuvo jokia problema. Kai prieš 3 metus už 11 mln. eurų „Borussia“  įsigijo dabar spindintį R. Lewandowskį, daugeliui atrodė, kad už tuomet dar jauną ir nepatyrusį žaidėją buvo gerokai permokėta.

Intrigos Lietuvoje

Šį sezoną į bekompromisę kovą dėl šalies aukso įsitraukė trys klubai

- Kokia situacija Lietuvoje? Aukščiausioje lygoje žaidžiantys legionieriai visa galva geresni už vietinius žaidėjus?

- Nepasakyčiau. Vadovaujantis logika, jeigu užsienietis nėra akivaizdžiai geresnis, jis neturi užimti lietuvio vietos. Tačiau ne visi, kaip Klaipėdos „Atlantas“, sugeba surinkti darniai žaidžiančią lietuvišką sudėtį. Šiaulių „Šiauliai“ remiasi kroatais, užsieniečiais pasitiki Marijampolės „Sūduva“. Manau, geriausią sukomplektuota komanda šį sezoną yra Vilniaus „Žalgiris“, kurioje žaidžia Lenkijos rinktinės saugas Jakubas Wilkas. Taip pat išskirčiau Gargždų „Bangos“ saugą iš Gruzijos Tamazi Chargieshvili, „Sūduvos“ brazilą Rafaelį Ledesmą. Nors jis jau nebėra savo karjeros zenite, tačiau išlieka patikimu komandos ramsčiu. Apibendrinant, iš 50  A lygoje sezoną pradėjusių užsieniečių, 10-15 yra tikrai labai aukšto lygio atletai.  Žinoma, kalbu Lietuvos futbolo mastais.

- „Žalgirio“ gynėjas Andrius Skerla po praėjusio sezono teigė, kad iš 12 pirmenybėse dalyvavusių klubų čempionato lygį atitiko 8. Šiemet komandų skaičius sumažintas iki 9. Šis žingsnis pasiteisino?

- Futbolo populiarinimas mažuose regionuose yra sveikintinas, tačiau tam tikrus kokybės standartus privalome išlaikyti. Nors komandų skaičius sumažintas, paskutinieji du klubai (Tauragės „Tauras“ ir Alytaus „Dainava“) kol kas nuo likusio karavano atsilieka beviltiškai. Be abejo, jeigu klubų A lygoje būtų daugiau, pastarosios komandos galėtų pasirankioti taškų, tačiau tuomet iškiltų grėsmė, kad nemaža dalis rungtynių pasibaigtų degant dviženkliam rezultatui.

- Pakruojo „Kruoja“ čempionatą pradėjo įspūdingai, tačiau panašu, kad viskas stoja į savo vietas. Dėl A lygos aukso greičiausiai kovos 3 klubai. Kokių dar intrigų galime tikėtis?

- Sutinku, dėl čempionų vardų kovos „Atlantas“, „Žalgiris“ ir Panevėžio „Ekranas“. Tačiau tai nereiškia, kad su kitais varžovais šie trys klubai neturės vargo. Atimti taškų iš lyderių pajėgus tas pats „Tauras“ ar „Dainava“. Įdomu, kaip galutinėje rikiuotėje išsidėstys pirmaujantis trejetukas. Ar atgimęs „Atlantas“ iki sezono pabaigos išlaikys panašią sportinę formą ir nepritruks patirties. Žinoma, labai svarbu ir ketvirtoji vieta lygoje, kuri suteikia galimybę rungtyniauti Europoje.

Kas laukia rinktinės?

- Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris Csaba Laszlo pastebimai jaunina sudėtį ir žvelgia į 2016 Europos čempionato atrankos ciklą. Ar jau galima daryti pirmuosius trenerio darbo su jaunimu apibendrinimus?

- Pradėkime nuo to, kad tą kartų kaita tikrai nebus skausminga. Kas yra skausmas? Nukristi iš 5 atrankos grupės vietos į 6? Nevartokime nuskausminamųjų, jie ligos nepašalins. Kai pralaimi Lichtenšteinui, kristi nebėra kur. Taip, dabartiniai veteranai yra geresni už 18-19 metų jaunuolius, tačiau tempdami gumą galime ištiktųjų kristi skaudžiai. Kiek teko bendrauti su C. Laszlo, 2016 Europos čempionato atrankoje jis turi nemažų ambicijų. Nors trenerio patirtis didžiulė, turime suprasti, kad ir jam reikėjo laiko įdiegti savo sistemą ir susikurti savo komandą.

- Vienas pagrindinių futbolo bruožų – rezultato nenuspėjamumas. Tai ypač tinka ir mūsų rinktinei. Kaip šiuo atžvilgiu atrodome Europos vidutiniokų kontekste, jei galime save tokiais vadinti?

- Futbolo mėgėjams siūlau nepasikliauti FIFA sudaromu reitingu. Bent jau man jis neatspindi įvykių esmės. Europiečiai ar afrikiečiai iš esmės žaidžia tik su savo žemyno atstovais, todėl vaizdas gerokai išsikreipia. Kurioje vietoje esame mes? Mums Europos čempionato atrankoje įprasčiausia vieta yra ketvirtoji – per patį viduriuką. Esame pabuvoję trečioje ar penktoje vietoje, tačiau save tikrai galime vadinti futbolo vidutiniokais. Deja, nesame tie stiprūs vidutiniokai, kurie bent kas 2-3 atrankos ciklą rimtai konkuruoja dėl patekimo į pagrindinį čempionatą.

Specialistas iš Vengrijos kuria naują Lietuvos rinktinės įvaizdį

Meistrai taria „sudie“

- Su didžiuoju futbolu šį sezoną atsisveikina tokios asmenybės kaip Davidas Beckhamas, Paul‘as Scoles‘as, tašką trenerio karjeroje padėjo „Manchester United“ strategas Alexas Fergusonas. Ar tai simbolizuoja tam tikros futbolo epochos pabaigą?

- Iš auksinės raudonųjų velnių 1999-ųjų kartos ant scenos dabar liko tik Ryan‘as Giggsas, kuris dar metams pratęsę sutartį su „Manchester United“. Jis rudenį minės savo 40-metį. Stebiuosi jo forma ir noru žaisti. Tokie žaidėjai kaip P. Scoles‘as, R. Giggsas, D. Beckhamas yra superilgaamžiai. Su dabartiniu futbolo varžybų intensyvumu 35-erių futbolininkas yra laikomas tikru veteranu.

A. Fergusonas pasirinko progą išeiti „ant bangos“. Taip, nelaimėjo Čempionų lygos, tačiau tapo „Premier“ lygos nugalėtoju. Žinant tik didėsiančias „Manchester City“ galimybes, tai tikrai nėra lengva. Be to, 27 metai vyriausiojo trenerio kėdėje yra beprotiškai ilgas laiko tarpas.

- Rungtynes laimi puolimas, čempionatus – gynyba. Ši tiesa amžina ir neginčijama?

- Nebūtinai. Ispanijos „La Liga“ laimėjo „Barcelona“ ir Leonelis Messi. Šis žmogus įvarčius mušė 20 rungtynių iš eilės. Tokioms komandoms kaip „Barca“, „Real“ ar šių metų  „Bayern“ galioja taisyklė – muškite kiek norite, mes vis vien įmušime daugiau. Gynyba yra kertinis dalykas komandoms, kurios neturi išskirtinio talento žvaigždžių. Tuomet šis elementas tampa vieninteliu ginklu norint kažką pasiekti.

Neabejotina, kad futbolas kuo toliau, tuo labiau darosi atletiškesnis. Medicina, maisto papildai ir bendra sportininkų parengimo kokybė lemia, kad kiekviena futbolininkų karta yra greitesnė, techniškesnė. Futbolas yra nuolat verdantis katilas. Daugelį metų niekas negalėjo prilygti „Barcelonai“. Tai kitus klubus skatino tobulėti, ieškoti būdų kaip tapti geresniais. Gali daužyti galvą į sieną, tačiau „Barcos“ propaguojamu žaidimu jos neįveiksi. „Bayern“ šiemet tai padarė, tačiau susikūrė unikalią, tik sau būdingą sistemą. Taip susidaro užburtas ratas, kas ir daro šį sportą žaviu.

Su visa pagarba Franzui Beckenbaueriui, Michaeliui Platini, Diego Maradonai ir visiems kitiems – lyginant su ryškiausiomis dabarties žvaigždėmis jie atrodo kaip labai talentingi mėgėjai. Tačiau tai yra natūralu, futbolas, kaip ir visas sportas, kasdien eina tik į priekį, o ne atgal.