„Superinis jausmas, iš karto labai daug adrenalino gavau“, – išvydęs pilną oro uosto salę žmonių sureagavo parolimpinis rutulio stūmimo čempionas ir disko metimo vicečempionas Mindaugas Bilius.

Medalių neiškovoję sportininkai džiaugėsi parolimpiadoje pagerintais asmeniniais, kiti – sezono, Lietuvos ar regiono rekordais bei atrodė pavargę ir laimingi, sulaukę pilnos oro uosto salės sveikinančių svečių ir šilčiausių sveikinimų.

Muzikiniais kūriniais parolimpiečius sveikino grupė „Subtilu Z“.

Džiaugsmingą nuotaiką dar labiau stiprino parolimpiečių ir jų trenerių viltis, kad pagaliau nuo asmeninės iniciatyvos ir individualaus ryžto bus pereita prie sisteminių veiksmų: Lietuvoje bus suformuota tinkama įstatyminė bazė ir sukurta neįgaliųjų sportininkų rengimo sistema.

„Tai vienas geriausių visų laikų pasirodymų parolimpinėse žaidynėse. Išvažiuodami turėjome vilčių tik dėl vieno medalio. Rezultatas yra stulbinantis. Matau, kad laukia didelės reformos. Galų gale supras, kad reikia kažką keisti, pradedant nuo parolimpiados transliavimo per televiziją ir baigiant visų įstatymų, diskriminuojančių neįgaliuosius, pakeitimu“, - sutiktuvėse pasisakė Lietuvos parolimpinės delegacijos misijos vadovas Gintaras Zavadckis.

Pasak G. Zavadckio, padvigubintos parolimpiečių premijos yra tik ledkalnio viršūnė, nes jos bus skirtos tik keletui žmonių, o sistema vis tiek nedirba.

„Jeigu sistemoje nebus nieko keičiama, situacija tik blogės, o ne gerės. Neįgaliųjų sporto klubai tušti, žmonių pritraukti neišeina, trenerių neturime. Jeigu nėra pagrindo – kaip paskui tas čempionas gali atsirasti? Dabar Seimas atmetė ir sporto įstatymas mums nepalankiu būdu grįžo į neįgaliųjų reikalų tarybą. Reikia vėl grįžti į Seimą ir aiškintis. Jeigu mes nieko nepakeisime įstatyminėje bazėje, tai nebus apie ką toliau kalbėti“, – realią situaciją apibūdino G. Zavadckis.

Parolimpiečių pasveikinti atvykusi neįgaliųjų sporto veteranė, Atlantos ir Atėnų parolimpinių žaidynių čempionė ir Pekino vicečempionė Aldona Grigaliūnienė taip pat kalbėjo, kad neįgaliųjų sportas „važiuoja“ tik sportininkų ir trenerių iniciatyvos dėka.

„Dabar sportininkams linkiu tik atsigauti, pailsėti, pasidžiaugti, paskui suvokti, ką jie iš tikrųjų padarė ir visą tą jų nuopelną reikia paversti realybe, kad sportininkų asmeninė iniciatyva būtų paversta sportininkų parengimo sistema. Šitie nuopelnai yra pasiekti tik asmenine iniciatyva – kiek jie išsikovojo, savo ryžtu išėjo, tiek ir išėjo, bet turi būti parengimo sistema. Reikia kitokios įstatyminės bazės ir kitokio požiūrio. Kaip Mindaugas Bilius darė – važinėjo po stovyklas, su sveikaisiais treniravosi, va šitaip ir reikia. O dabar jiems – sveikatos, stiprybės, sėkmės ir dar tokių medalių“, – užsidegusi kalbėjo parolimpinė čempionė A. Grigaliūnienė.

Sutiktuvėse parolimpiečiams rankas spaudęs olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna šypsojosi, nes, pasak jo, tai – džiugi diena visai Lietuvai ir parolimpiniam judėjimui.

„Visiems parolimpiečiams noriu pasakyti, kad svarbiausia buvo dalyvauti, nes įveikti atranką ir išvažiuoti į parolimpiadą irgi nebuvo lengva. Dabar jau turėtų Lietuva žiūrėti, kaip juos sutikti ir ištaisyti savo klaidas, kurios buvo daromos ilgai, nekreipiant dėmesio į parolimpinį judėjimą“, – sakė V. Alekna.

Disko metikui V. Aleknai ne kartą teko rungtyniauti viename sektoriuje su M. Biliumi, todėl garsiausias Lietuvos olimpinis čempionas iš arti žino parolimpiečių treniravimosi sąlygas.

„Jie visiškai neturi bazių, kur treniruotis. Sąlygos yra visiškai ne tokios, kokios turi būti. Rezultatai rodo, kad žmonės, negaudami atlyginimų, dirbdami už dyką, iš idėjos, gali padaryti tokius dalykus. Todėl valstybė turi įdėti savo indėlį į tai“, – įsitikinęs daugkartinis olimpinis čempionas V. Alekna.

Parolimpiečių sutiktuvėse dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi, kad Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių metu kilo visuomenės sujudimas ir pagaliau atkreiptas dėmesys į žmones su negalia.

„Labai geras jausmas čia būti. Labai džiaugiuosi, kad visuomenėje yra toks sujudimas, pagaliau atkreiptas dėmesys į tuos žmones, kurie galbūt turi tam tikrą negalią, bet jie yra lygiai tokie patys ir net stipresni. Šiandien reikia pasidžiaugti ne tik visais medaliais, bet apskritai, kad Lietuva yra garsinama tokių žmonių. Manau, mes kiekvienas turime mokytis iš jų stiprybės, ištvermės, tikslo siekimo. Tai, ką jie padarė, ilgam nuguls mūsų širdyse ir mes esame kaip mokiniai, ko gero“, – kalbėjo ministrė.

Ji parodė aplink, kad pilna salė pasitinkančių žmonių įrodo, kad nėra jokios ribos tarp neįgaliųjų ir sveikųjų.

„Esmė, kad jie turi ryžto, drąsos dalyvauti ir tas dalyvavimas tikrai Lietuvai labai daug duoda. Man atrodo, per paskutiniuosius ketverius metus iš tiesų visuomenėje požiūris keitėsi, o mums tai yra labai svarbu. Nuo to ir reikėtų pradėti, nes tik per visuomenės požiūrį galima pakeisti visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones“, – pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Vienintelei iš Lietuvos valdžios atstovų Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse buvusiai Neįgaliųjų reikalų departamento direktorei Astai Kandratavičienei didžiulį įspūdį paliko tai, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva golbolininkai įveikė varžovus iš didžiosios JAV.

„Labai liūdna, kad parolimpinių žaidynių netransliavo ir dauguma žmonių nežino, kokios tos sporto šakos, koks tas golbolas. Bet aš manau, kad kita parolimpiada bus lygiai taip pat transliuojama ir sulauks tokio paties dėmesio, kaip ir olimpiada“, – vylėsi A. Kandratavičienė.

Iš visos trylikos sportininkų Lietuvos delegacijos septyni parolimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą, o dviem sportininkams tai jau buvo penktoji parolimpiada. Vyriausiajam Lietuvos parolimpiečiui – 49 metai, jauniausias – septyniolikmetis – kitą savaitę grįš į mokyklą. Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo aštuoni parolimpiečiai su regėjimo negalia ir penki – su judėjimo.

Du medalius Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse iškovojo šiaulietis lengvaatletis Mindaugas Bilius. Jis diską numetė 53,50 metro, pagerino asmeninį rekordą ir iškovojo parolimpinį sidabro medalį. Rutulį M. Bilius nustūmė 16 metrų 80 centimetrų ir, varžovus palikęs toli už nugaros, iškovojo parolimpinį auksą. Po abiejų rungčių M. Bilius labiausiai dėkojo savo treneriui Rimvydui Plungei.

Šešių golbolo vyrų krūtines Rio de Žaneire taip pat papuošė aukso medaliai. Po septynių atkaklių rungtynių, be pralaimėjimų žaidusi Lietuvos golbolo komanda finale įveikė JAV rinktinę ir nusipelnė aukščiausių apdovanojimų. Komandos kapitonas Genrikas Pavliukianecas tapo rezultatyviausiu parolimpiados golbolo žaidėju, o jo kolega Justas Pažarauskas buvo trečias pagal rezultatyvumą.

Lietuvos centro gynėjas Mantas Brazauskis tapo geriausiu parolimpiados golbolo gynėju.

Golbolo vyrų rinktinę taip pat sudarė Mantas Panovas, Nerijus Montvydas ir Mindaugas Suchovejus, treneris Karolis Levickis, jo asistentė Adelė Markevičiūtė ir sporto medicinos gydytoja Dalia Slaninaitė.

Trečiąkart parolimpinėse žaidynėse dalyvavusi lengvaatletė iš Klaipėdos Ramunė Adomaitienė Rio de Žaneire dalyvavo šuolio į tolį rungtyje. Į tolį nušokusi 4 metrus 52 centimetrus ji vienu centimetru nusileido bronzos laimėtojai ir finale užėmė 4 vietą.

„Nelaimėjus medalio užsidaryti ar liautis sportuoti – tai reikštų negyventi“, – sakė lengvaatletė R. Adomaitienė.

Kitas patyręs Lietuvos sportininkas Kęstutis Skučas prieš tai keturiose parolimpiadose dalyvavo kaip plaukikas, o šiemet išbandė savo jėgas lengvojoje atletikoje. Lietuvos sveikatos universiteto docentas K. Skučas diską numetė 17,08 m ir pagerino asmeninį rekordą bei užėmė ketvirtą vietą. 100 metrų vežimėlių lenktynėse K. Skučas atvažiavo septintas, jo rezultatas – 21,03 sek.

22 metų silpnaregis dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis (treneris Algis Mečkovskis) įrodė, kad jis buvo vertas vardinio kvietimo į parolimpines žaidynes. Dziudo imtynininkas įveikė du stiprius priešininkus ir svorio kategorijoje iki 66 kg. iškovojo 5-ąją vietą.

Lietuvai tradiciškai būdingų parolimpinių sporto šakų sąrašą Rio de Žaneire praplėtė 26 metų irkluotojas Augustas Navickas (treneris Liudvikas Mileška). Parolimpiadoje lietuvis du kartus pagerino asmeninį rekordą – 1000 metrų vienviete valtimi nuplaukė per 5 min. 10,21 sek. (pirmą dieną rezultatas buvo 5:10,24) ir užėmė 10 vietą.

„Į finalinį plaukimą suėjo visas dviejų metų pasiruošimas. Rezultatu labai džiaugiuosi. Anksčiau visi čia esantys mane aplenkdavo, o dabar džiaugiuosi, kad aplenkiau du stiprius irkluotojus. Po ketverių metų būsiu dar greitesnis!“, – optimistiškai nusiteikęs vienas iš jauniausių parolimpiados irkluotojų A. Navickas.

Jauniausias rinktinės dalyvis ir vėliavnešys – 17-metis neregys plaukikas Edgaras Matakas iš Kauno atkakliai varžėsi net trijose rungtyse. 100 metrų laisvu stiliumi jis nuplaukė per 1 min. 6,09 sek. ir užėmė 10 vietą, aplenkęs labiau patyrusius plaukikus iš Australijos, Kolumbijos ir Moldovos.

400 metrų laisvu stiliumi lietuvis nuplaukė per 5 min. 30,66 sek. ir, pagerinęs sezono rekordą, buvo aštuntas, o 50 metrų laisvu stiliumi (S11 klasėje) jis sugaišo 27,86 sek. ir pagerino asmeninį bei Lietuvos rekordą.

„Pagal Edgaro amžių jo dar laukia mažiausiai trys parolimpiados. Silpni nepapuola į parolimpiadą. Varžybos yra pati geriausia treniruotė. Šiose parolimpinėse žaidynėse jis pasisėmė tikrai neįkainojamos patirties“, – po paskutiniojo E. Matako plaukimo Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse optimistiškai kalbėjo jo treneris Ramūnas Leonas.

Pirmąkart parolimpiadoje dalyvavęs 37 metų šiaulietis Jonas Spudis Rio de Žaneire varžėsi ieties metimo rungtyje. Po sėkmingiausio bandymo ietį numetęs 50,79 metro jis užėmė 10 vietą.

„Pirmam kartui užimti 10 vietą ir papulti į stipriausių pasaulio ieties metikų viduriuką – labai geras pasiekimas. Įgijęs dar daugiau varžybinės patirties Jonas dar geriau pasirodys kitoje parolimpiadoje“, – sakė jo treneris Deimantas Jusys.

Iš viso Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 4000 sportininkų, kurie rungėsi 22-jų sporto šakų varžybose. Pagal iškovotų medalių skaičių Lietuva užėmė 44 vietą iš 160 valstybių.