Lengvosios atletikos trenerė, Sidnėjaus ir Atėnų olimpinių žaidynių dalyvė, Lietuvos rekordininkė Inga Juodeškienė tvirtina, kad mūsų šalyje vis populiarėjantys bėgimo renginiai dar nepasiekė masiškumo viršūnės, o tai – papildomas stimulas organizatoriams, azartas – dalyviams.

I.Juodeškienė – viena iš Lietuvos stajerių, bėgusių olimpinį maratoną. Tokia garbė taip pat teko Anatolijui Baranovui (1972 m.), Stefanijai Statkuvienei, Povilui Fedorenkai, Česlovui Kundrotui ir Dainiui Virbickui (1996 m.), Živilei Balčiūnaitei (2004 ir 2008 m.), Mindaugui Pukštui (2004 m.), Rasai Drazdauskaitei (2008 ir 2012 m.), Dianai Lobačevskei ir Remaldai Kergytei (2012 m.).

– Kaip dauguma bėgikų, aš irgi labai norėjau išmėginti jėgas maratone. Pirmasis bandymas buvo Frankfurte, regis, 2002 m. Ten bėgau taip, lyg bėgčiau 10 km, todėl teko nemažai pasivaikščioti trasoje... Savo pirmą maratoną įveikiau per 2 val. 48 min. Olimpinis maratonas Atėnuose buvo košmariškas, bėgome kepinant 40 laipsnių karščiui. Tačiau buvau nusiteikusi įveikti nuotolį bet kokia kaina. Pavyko. Olimpinės žaidynės – reikšmingiausias įvykis bet kurio sportininko karjeroje, pagrindinė siekiamybė. Juk olimpiečiu tampama visam gyvenimui, – dalijosi prisiminimais I.Juodeškienė.

– Netrukus sukaks penkiolika metų, kai jums priklauso Lietuvos 5 000 m bėgimo rekordas – 15 min. 28,66 sek. Ar visada bėgote ilgas distancijas? Kas ir kada galėtų pagerinti jūsų rekordą?

– Bėgikės karjerą pradėjau 600 m nuotoliu. Ilgai bėgiojau 800 m, taip pat ir 1 500 m. 5 000 m bėgimo Lietuvos rekordą pasiekiau Belgijoje prieš pat Sidnėjaus olimpiadą. Labai norėjau iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes. Negailėjau savęs, daug dirbau. Tuo metu treniravausi pas Romą Sausaitį. Norėčiau, kad rekordą pagerintų mano dukra Monika, ji – labai netoli jo.

– Svajojote būti trenere? Ar turite pagalbininkų?

– Apie trenerės darbą nesvajojau, viskas susiklostė natūraliai, kai baigiau profesionalios lengvaatletės karjerą. Pagalbininkai – mano auklėtiniai: Eva Misiūnaitė, Loreta Kančytė, kiti sportininkai. Aš juos tam ruošiu. Ir man lengviau, ir jiems naudinga.

– Rengiate viešas treniruotes, padedate pasiruošti norintiesiems bėgioti. Ką pirmiausia patariate pradedantiesiems?

– Pasiūlau objektyviai įvertinti individualias galimybes. Pirmas žingsnis – pasitikrinti sveikatą. Tik po to, atsižvelgus į rezultatus, pradėti judėti – lėtai, lengvai, kad bėgant būtų galima, tarkime, pasikalbėti su bendražygiu. Krūvis turi atitikti kiekvieno žmogaus funkcines savybes.

– Bėgimo renginiai Lietuvoje – vis populiaresni. Tačiau kai kas sako, kad tai jau tampa mada – esą daugėja mėgėjų vien pasipuikuoti. Ką manote apie tai?

– Bėgimas Lietuvoje dar nepasiekė populiarumo viršūnės. Manau, jis tik pradėjo populiarėti. Taip, kai kurie renginiai linksta į komerciją, bet yra ir tokių, kuriuose bėgimo bendruomenei atiduodama viskas, kas priklauso. Bėgimas negali būti mada, nes jei pradedi bėgioti, negali atsisakyti – tiesiog kūnas pats to reikalauja.

– Bėgimo mėgėjai skirtingai vertina bendrus startus su profesionalais, neva pastarieji dalyvauja tik dėl to, kad susirinktų prizus. Ką pasakytumėte skeptikams?

– Toks profesionalų darbas – dalyvauti varžybose. Juk jie bėgioja ne savo malonumui ar neturėdami ką veikti. Eikvoja sveikatą, laiką. Kita vertus, dauguma žmonių tiesiog neskiria, kas yra tikras profesionalas, o kas – eilinis mėgėjas.

– Abi jūsų dukros – lengvaatletės. Kokie jų planai? Kokius tikslus keliate savo mergaitėms?

– Monika taip pat rengiasi bėgti maratoną. Ji labai norėtų pagerinti mano 5 000 m bėgimo rekordą, tačiau svarbiausias siekis – olimpinis maratonas. Miglės rungtis – šuoliai su kartimi. Kaip sparčiai ji tobulės Lietuvoje – sudėtingas klausimas. Svarstome galimybę mokytis ir treniruotis JAV. Tikslų dukroms nekeliu – jos pačios pasirenka, tik padedu įgyvendinti.

– Kokia Kauno miesto maratono perspektyva?

– Puikus, perspektyvus renginys. 2013-aisiais – 2 tūkst. dalyvių, bėgimo entuziastai net iš Meksikos, Škotijos ir JAV. 2014-aisiais – daugiau nei 3 tūkst. dalyvių ir svečiai iš Japonijos, Pietų Korėjos. Šiemet – 4,5 tūkst. bėgikų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Reikia dar šiek tiek padirbėti ir Kauno maratonas taps vienas populiariausių Lietuvoje ar net populiariausias.

Lyderės

Lietuvos maratono bėgikių geriausių rezultatų dešimtukas:

1. Živilė Balčiūnaitė – 2 val. 25 min. 15 sek. (2005 m. Tokijas, Japonija),

2. Diana Lobačevskė (Maciušonytė) – 2 val. 28 min. 03 sek. (2010 m. Karpis, Italija),

3. Stefanija Statkuvienė – 2 val. 28 min. 43 sek. (1995 m. Reimsas, Prancūzija),

4. Rasa Drazdauskaitė – 2 val. 29 min. 29 sek. (2012 m. Londonas, Didžioji Britanija),

5. Inga Juodeškienė (Petrauskaitė) – 2 val. 31 min. 39 sek. (2002 m. Frankfurtas, Vokietija)

6. Remalda Kergytė – 2 val. 35 min. 13 sek. (2014 m. Ciurichas, Šveicarija),

7. Vilija Birbalaitė – 2 val. 36 min. 13 sek. (2000 m. Hamburgas, Vokietija),

8. Vaida Žūsinaitė – 2 val. 37 min. 59 sek. (2015 m., Hanoveris, Vokietija),

9. Justina Jasutytė – 2 val. 46 min. 45 sek. (2008 m., Vilnius),

10. Inga Kazlauskaitė – 2 val. 47 min. 11 sek. (2011 m., Frankfurtas, Vokietija).