– Kaip vertinate jau pasibaigusį ledo ritulio sezoną? Kurias rungtynes buvo galima žaisti kitaip, kokių sprendimų buvo galima priimti tam tikru laiku?

– Mano nuomone, tai geriausias „Kaunas Hockey“ sezonas per trejus metus, t.y. nuo įkūrimo pradžios. Paaugome kaip klubas (struktūra), komanda buvo puikiai suformuota. Žaidėjai viso sezono metu buvo labai pozityvūs, darbingi per treniruotes ir be galo atsidavę rungtynėse, daug dėmesio skyrė bendravimui su fanais. Nėra sprendimų, dėl kurių gailimės sezono metu. Gal buvo momentų kur galėjome padaryti šiek tiek geriau ar kiek kitaip, bet tie sprendimai mus padarė tik stipresniais galutinėje stadijoje.

– Dvi komandos Kaune – tai privalumas miestui, visai lygai?

– Miestas turi vieną klubą. Antras klubas, debiutavęs šiame sezone, buvo bendras Kauno ir Klaipėdos mokyklų junginys, kad ir kaip keistai tai skambėtų šalies aukščiausioje lygoje. Žinoma, iniciatoriai ir rėmėjai yra šaunuoliai, kad stengiasi suburti ir judėti kažkuria linkme į priekį. Jei krepšinio šalyje miestai turi po vieną reprezentacinį klubą ir daugelis jų susiduria su biudžeto formavimo iššūkiais, rungtynių lankomumu, tai ką jau kalbėti apie ledo ritulį. Ledo ritulio klubams reikia nuoseklaus organinio augimo. To siekia mūsų klubas.

Žaidėjai viso sezono metu buvo labai pozityvūs, darbingi per treniruotes ir be galo atsidavę rungtynėse.

– Nors vietą finale užsitikrino tik „Kaunas Hockey“, įdomi nuomonė – su kuo būtų buvę smagiausia susikauti dėl aukso medalio? Kuri Vilniaus komanda šį sezoną, o ir pusfinalio kovoje, darė geresnį įspūdį?

– Atvirai pasakius mes ruošėmės kovoti prieš „Geležinį vilką“. Nors „Hockey Punks“ save matė finale, tačiau pusfinalyje jie žaidėi gana išsigandusį žaidimą, susidarė vaizdas, kad jie labiau bijojo pralaimėti, nei buvo pasiruošę laimėti. Vilkai atrodė kur kas gyviau, agresyviau. Bet kokiu atveju galiu atsakyti tik už „Kaunas Hockey“ – mes būtume bet kurią komandą įveikę per pirmas tris rungtynes.

– Kaip vertinate asociacijos sprendimą neskelbti lygos čempionų, kitaip nei, tarkime, LKL, kur karūnuoti reguliariojo sezono lyderiai? Ar tai sporto šakos specifika, ar kiti dalykai?

– Kiekviena organizacija visų pirma yra žmonės, kurie už jos stovi ir priima sprendimus. Ne vienam buvo keista, kai Lietuvos sporto top lygos LKL, NKL priėmė vienus sprendimus, o mes pavyzdžių ieškojome užsienyje. Žinoma, klubui labai apmaudu. Būtų skaudėję tik tiems, kas liko mums už nugaros dėl teorinių galimybių bus aplenkti, o dabar sopa tik mums.

– Ar pasiteisino šiemet komandos atnaujinimas jaunais perspektyviais legionieriais, taip pat Lietuvos jaunimu?

– Komanda tikrai buvo puiki. Legionieriai pateisino lūkesčius šimtu procentų – buvo lyderiai ir aikštėje, ir už aikštės ribų pasirodė kaip tikrai šaunūs vyrukai. Senbūviai aitidirbo šimtu procentų, prisijungė sezono pradžioje keletas naujų Lietuvos žaidėjų, treneris darė darbą, kurį reikėjo daryti, turėjome gana ilgą suolelį. Džiugu, kaip jaunimas pasitempė sezono metu. Tai natūralūs dalykai, kai aplink buriasi geri žmonės su geru požiūriu, pozityvumu ir darbštumu.

– Ledo ritulio sezonas baigėsi netikėtai anksti, kaip ir kitų sporto šakų, o kur dar atšaukti ar nukelti tarptautiniai turnyrai. Kaip manote, kokį tiesioginį poveikį ledo rituliui Lietuvoje turės viruso plėtra, karantinas ir iš to išplaukiančios pasekmės? Galbūt situacija ne tokia sudėtinga, kaip krepšinio ar futbolo pasaulyje?

– Manau, visi be išimties pajusime pasekmes, tik kokio dydžio jos bus, priklauso nuo esamos situacijos trukmės. Verslas jau dabar susiduria su sunkumais, savivaldybės patiria išlaidas, kurių tikrai neplanavo, taip pat prastėjant ekonominei situacijai trauksis ir jų biudžetai. Sportininkams gyvenant be įprastos infrastruktūros (salės uždarytos), namų sąlygomis, natūralu, kad fizinės galimybės prastės. Bet svarbiausia šiandien visiems būti atidiems, saugoti save ir artimuosius, o kai viskas praeis grįšime I savo vėžes.

– Ledo ritulio bendruomenę auginate nuo mažiausių. Kaip sekasi „Kaunas Hockey“ akademijai? Kokį ledo ritulio stilių, kokius principus diegiate Kaune? Iš ko įkvėpimo semiasi vaikų treneriai? Ar noriai berniukus ir mergaites atveda tėvai?

– Žinoma, džiaugiamės, kad mažais žingsneliais akademijos veikla juda į priekį. Miestas. kaip bebūtų, dar tik susipažįsta su tikresniu ledo rituliu, o dėl vaikų konkuruoti reikia tradiciškai su stipriausiomis kitomis sporto šakomis. Mes akcentuojame ir savo veiklą kreipiame tik remiantis šiuolaikinėmis pripažintomis ledo ritulio metodikomis, daug dėmesio skiriame bendravimui su treneriais, vaikais ir jų tėveliais.

Apskritai noriu pasidžiaugti, kad iniciatyvos dygsta pačioje bendruomenėje. Nuo sausio ledo arenoje treniruojasi moterų komanda, miesto aikštėse renkasi inline ledo ritulio aistruoliai su riedučiais. Norisi tikėti, kad bent jau netiesioginės įtakos ar motyvacijos tam turi „Kaunas Hockey“ veikla ir pasiekimai.

– Vyksta naujos ledo arenos statybos. Ar palaikote dėl to kontaktą su Kauno savivaldybe? Kokį jaučiate miesto požiūrį į šią sporto šaką, jos ateitį?

– Kauno miesto savivaldybė finansuoja „Kaunas Hockey“ reprezentacinę komandą bei akademijos veiklą, tad abipusis ryšys vyksta nuolatos. Asmeniškai kaip klubo vadovas džiaugiuosi skirtingų savivaldybės atstovų požiūriu į sportą apskritai. Visada stengiuosi neperžengti ribos, bet labai džiaugiuosi, kad miestas priima kartais ir ne geriausias žinias, įsiklauso į siūlymus, pastabas, ką bendrai galime gerinti, kuria linkme kreipti situaciją vaikų, jaunimo sporte. O dėl arenos – tai geriausia tema ir laukiamas objektas. Visai Kauno bendruomenei.