Dvidešimtmetė paralimpietė E. Vainauskaitė pasakojo, jog su negalia jau gimė – ji neturi vienos rankos žemiau alkūnės. Mergina tikino, jog tai nebuvo praradimas, kadangi nuo mažens mokėsi viską daryti su kita ranka, tačiau aplinkinių reakcijos – skaudino.

„Vaikai gali būti žiaurūs. Mokykloje dažnai sulaukdavau ne tik kreivų žvilgsnių, bet ir patyčių dėl savo negalios. Pamenu, kaip beveik kiekvieną vakarą dėl to braukdavau ašaras. Tačiau čia labai palaikė artimieji ir draugai, neleido palūžti. O šiandien – aš atstovauju Lietuvai paralimpiadoje“, – išgyventą sudėtingą mokyklos laikotarpį prisiminė paralimpietė.

Lietuvos paralimpinis komitetas su vaistinių tinklų „Camelia“ siekia kartu šviesti visuomenę ir mažinti žmonių su negalia patiriamą atskirtį. Neseniai surengtose visuomenei atvirose paralimpiečių išlydėtuvėse į Paryžiaus žaidynes organizatoriai kvietė stebėti jautrią, tačiau emocine stiprybe spinduliuojančią diskusiją, kurioje Eivydė kartu su kitais sportininkais dalijosi ne tik apie kliūtimis ruošiantis varžyboms, bet ir asmeninėmis patirtimis.

Pripažįstu, pradžia nebuvo lengva. Išgyvenau dėl aplinkinių žvilgsnių ir užgaulių žodžių, kad prisisvajojau ir kad nieko nepasieksiu.

Užsidegimas atsiranda nuosekliai dirbant

Sportininkė šiandien dalyvauja rutulio stūmimo rungties finale. Kadangi šioje rungtyje labiausiai reikalinga fizinė kojų jėga, kartu rungtyniaujant Eivydė sutinka būtent rankos negalią turinčius atletus. Paraatletė prisipažino, kad rutulio stūmimą atrado prieš tai išbandžiusi daug kitų sporto šakų – nuo šuolio į tolį iki bėgimo. Tačiau dėl savo sudėjimo ir turimos fizinės jėgos, susikoncentravo į rutulio stūmimą.

„Pripažįstu, pradžia nebuvo lengva. Išgyvenau dėl aplinkinių žvilgsnių ir užgaulių žodžių, kad prisisvajojau ir kad nieko nepasieksiu. Neretai ir ašarą dėl tokių reakcijų nubraukdavau, ir artimiesiems pasiskųsdavau. Tačiau, jie nuolat mane ragino nepasiduoti, o svarbiausia – nekreipti dėmesio į kitų nuomones ir toliau sportuoti.

Matyt, tas fokusavimasis į rutulį ir įžiebė dar didesnį užsidegimą, mačiau augančius rezultatus, todėl norėjosi padaryti vis daugiau ir daugiau. Kitais metais bus dešimt metų, kaip treniruojuosi rutulio stūmimą“, – motyvacija sportuoti dalijosi E. Vainauskaitė.

Ragina išdrįsti

Prieš pirmąjį savo paralimpinį startą sportininkė pasakojo nesijaudinanti, kadangi nuosekliai prie to dirba ne vienerius metus.

„Visų pirma, nebijokite pabandyti. Išbandykite, kuo daugiau veiklų, kad atrastumėte, kas jums iš tikrųjų patinka, ir jokiais būdais nebijokite kitų nuomonės. Kartais gali būti labai sunku, tačiau man pakako artimųjų, trenerių, draugų palaikymo ir štai, aš – profesionaliame sporte. Svarbiausia susikoncentruoti į savo darbą, o ne į piktų žmonių kalbas “, – patirtimi dalijosi sportininkė.