– Kaip tapote šios sporto šakos treneriu?

– Greitojo riedėjimo treneriu tapau šiemet baigęs Lietuvos sporto universiteto mokslus, šios sporto šakos discipliną. Prieš tai keletą metų vedžiau riedėjimo užsiėmimus pradedantiesiems, bet tik suaugusiesiems, nes neturėjau pedagoginio išsilavinimo.

– Kokius riedučius patartumėte rinktis pradedantiesiems riedutininkams?

– Šia tema vyksta aktyvių diskusijų. Vienos nuomonės nėra, bet galiu pabrėžti kelis aspektus. Reikėtų rinktis žinomo gamintojo riedučius. Bateliai turi būti patogūs, bet ne per minkšti. Norintiems nesužaloti silpnų čiurnų vertėtų rinktis kūno rengybai (angl. fitness) skirtus  riedučius, mažesniais ratukais (76, 80, 84 ar 90 mm skersmens). Riedučių batai turi būti ne per minkšti, gerai fiksuoti čiurnos ir blauzdos sritį. Jie neturi būti per dideli ar per maži: dideli sukeltų riziką patirti traumą, per maži žalotų pėdos anatominę formą. Riedučių važiuoklė geriau metalinė, aliuminė, nepatarčiau rinktis plastikinės, kuri turi lankstumo, bet neatlaiko didesnių apkrovų ar svorio. Ratai turėtų būti 80/84/90 mm skersmens, poliuretano mišinio kietumas – A83/86. Kuo didesnis skaičius – tuo kietesni. Per minkšti rateliai A76 ir pan. sunkiai riedės, teks įdėti daugiau pastangų važiuoti. Per kieti A88 ir daugiau gali sukelti nemalonų vibravimą į pėdą, didelį triukšmą riedant nelygia gruoblėta danga.

– Vaikai ant riedučių: nuo kelerių metų galima pradėti?

– Net baigęs mokslus, į šį klausimą neradau atsakymo. Tai labai individualu, nes reikia įvertinti vaiko fizines galimybes, besiformuojančius kaulus, motoriką, vaiko aktyvumą. Mes priimame į vaikus nuo penkerių metų. Pastebėjau, kad dažnai vaikai sunkiai išstovi ant riedučių ne dėl to, kad negali išlaikyti pusiausvyros, o todėl, kad jų raumenys nesusiformavę dėl nuolatinės pasyvios veiklos. Tenka pradėti stiprėti be riedučių, kadangi nepasiruošus galima pažeisti vaiko kaulų sistemą.

– Tarp kokio amžiaus žmonių šis sportas populiariausias?

– Riedutininkų klubas „Riedėk.lt“ turi gerą šūkį: „Tu negali būti per senas riedučiams!“ Todėl ir teigiama, kad riedėti gali visi, kurie yra jaunatviškos sielos ir moka bent kiek išsilaikyti ant riedučių. Lietuvoje riedučius mėgsta suaugę žmonės, jiems tai aktyvaus laisvalaikio ir galvos pravėdinimo po darbų forma. Vaikus ir jaunimą riedėti labiau skatina tėvai.

– Kiek laiko užtrunka išmokti gerai riedėti?

– Mūsų mokymo programa apima 8 užsiėmimus po 1,5 val. Esame parengę metodinę programą, tačiau – viskas labai individualu. Kai kuriems taip ir nepavyksta išmokti, nes juos riboja baimės ar fizinės negalios. Vaikams skirtus užsiėmimus labiau orientuojame į žaidimus, pvz., „Voras ir dūzgės“. Šie užsiėmimai trunka po valandą.

– Kokius saugumo principus dažnai užmiršta riedutininkai?

– Apsaugas – jas naudoti yra tarsi nemadinga. Dažnai neįvertinama ar nesuvokiama, kaip vyksta eismas parkuose ir takeliuose, pernelyg greitai patikima savo galimybėmis riedant nuokalnėmis ar naktį. Taip pat neįvertinama danga, kuria riedama, o joje gali pasitaikyti nelygumų, duobių ar kitų kliūčių. Nukentėjus riedutininkams, neretai kalti būna kiti eismo dalyviai – pėstieji, vedžiojantys augintinius su ilgais pavadėliais, įvažose išnyrančios transporto priemonės ir pan.

– Kokių klaidų daro pradedantieji riedutininkai?

– Viena dažniausių klaidų – prieš riedėjimą nedaroma pramankštos, o joms reikėtų skirti bent 10–15 min. Kita klaida – pasirenkami netinkami riedučiai. Daug kainuojanti klaida – nenaudojama apsaugų, ypač riešų ir šalmo.

– Ar profesionalusis riedučių sportas lengvas, ar populiarus?

– Tai – vienas sunkiausių sportų. Norint sportuoti profesionaliai, reikia kultivuoti ir kitas sporto šakas: važiavimą plento dviračiais, plaukimą, slidinėjimą, čiuožimą. Taip neleidžiama nusilpti riedėjimo sportui reikalingiems raumenims, išjudinami tie, kurie ne taip aktyviai juda riedant. Deja, Lietuvoje riedučių sportas nepopuliarus, palyginti net su kitomis nepopuliariomis sporto šakomis. Neturime funkcionuojančios federacijos, užtektinai trenerių, instruktorių. Nesulaukiame savivaldybių dėmesio, sunku rasti rėmėjų, nes ši sporto šaka mažai žinoma. Taip pat neturime sąlygų, sportuojame ten, kur papuola, kur saugiau. Visą inventorių treniruotėms, įrangą tenka įsigyti už savo lėšas.

Smagiausia riedėti parkuose

Smagu: J.Slusnienei ir jos dukrai Austėjai riedučiai – mėgstamiausia pramoga / J. Slusnienės asmeninio archyvo nuotr.

Jolanta Slusnienė sako, kad riedučiai ją seniai žavėjo, tačiau niekaip nesiryždavo pamėginti. Praėjusią vasarą nutarė – laikas! Drauge su dukra Austėja lankė riedėjimo treniruotes. Už tai, kad drąsiai atsistojo ant riedučių, jos dėkingos treneriui Mariui Brazauskui. Pramokus riedėti, tai tapo mėgstamiausia laisvalaikio pramoga. „Iki tol važinėjus dviračiu, du ratus pakeisti į aštuonis nebuvo sunku“, – šypsosi moteris, pirmą kartą savarankiškai išriedėjusi po kelių treniruočių. Pasak Jolantos, tai buvo trumpi pariedėjimai po parkus. Dabar jau rieda atsipalaidavusi, mėgaujasi pačiu važiavimu, kai nereikia apie jį galvoti. Ilgiausias nuriedėtas atstumas – 20 km. Dažniausi maršrutai – miesto takai ir parkai: „Draugystės“, Kalniečių, Vytauto, Ąžuolyno.

Norėjo neatsilikti nuo vaikų

Patirtis: A.Raščius su dukromis riedučiais įveikia 10–20 km / A. Raščiaus asmeninio archyvo nuotr.

Algirdas Raščius rimčiau ant riedučių atsistojo prieš ketverius metus. „Pradėjau mokytis, kad neatsilikčiau nuo vaikų. Tiesa, ankstyvoje jaunystėje kelis kartus buvau pabandęs, bet neužsikabinau“, – prisipažįsta pašnekovas. Mokėsi iš „YouTube“, draugų, vėliau lankė grupines slalomo riedučių treniruotes. Anksčiau riedučiais vėžinosi ir žmona, bet kartą skaudžiai griuvo ir dabar nebepavyksta jos prikalbinti. Tačiau dukrų įkalbinėti nereikia. „Jos pačios mane ragina važiuoti, – šypsosi sportiškas tėvas, mokytis važiuoti riedučiais pradėjęs, kai jo ikikmokyklinukės išmoko riedėti. – Taigi ne aš jas įtraukiau, o jos mane.“ Visi drauge stengiasi išvažiuoti bent kartą ar du per savaitę. Kartu su dukromis nuvažiuoja 10–20 km, o vienas – ir 40 km. „Būtinai pasiimu riedučius, jei važiuoju į Birštoną, Druskininkus ar Palangą“, – sako A.Raščius. Kaune neretai jam draugiją palaiko bendradarbiai.