Maskvos srities "Chimki" treneris Rimas Kurtinaitis neieško diplomatiškų pasakymų kalbėdamas apie Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Taip pat turi griežtą nuomonę apie anksčiau savo treniruotą ir į bedugnę įkritusią Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą.

O apie save ir savo pasiekimus vakar gimtadienį atšventęs legendinis Lietuvos krepšininkas kalba paprastai: "Man patinka į viršūnę kopti žingsnis po žingsnio."

– Šiandien startuojate VTB vieningosios lygos ketvirtfinalio serijoje. Ar Rygos VEF jums yra pavojingas varžovas?

– Į latvių klubą žvelgiame labai rimtai. Prisiminkime, Ramūno Butauto auklėtiniai puikiai žaidė "Europos taurėje" ir buvo verta būti tarp keturių stipriausių turnyro komandų. Manau, savo juodą darbą padarė ir dviprasmiški arbitrų sprendimai. Be to, rudenį VEF nukovė "Žalgirį", kurio tuo metu niekas negalėjo sustabdyti Eurolygoje.

– Sėkmės atveju jūsų lauktų pusfinalis su Maskvos CSKA. "Raudonarmiečiai" šiuo metu bando atsigauti po šalto dušo Eurolygos finalo ketverte...

– Taip jau būna, kai užbėgi įvykiams už akių. Kol kas galvojame tik apie ketvirtfinalio seriją. Jeigu pavyks įveikti šį barjerą, tuomet galvosime apie CSKA.

– Pakalbėkime apie Lietuvos krepšinį. Neatrodo, kad LKL sezonas baigiasi per anksti?

– Tai kažkokia nesąmonė. Reikia keisti absoliučiai visą dabartinę vadovybę. Naujovių turi būti ieškoma kasmet. Privalu sudominti žiūrovą. Galiausiai turime nuspręsti – vykdome Lietuvos pirmenybes ar ne. Ką daryti vaikams, kurie iš esmės nemato "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" akistatų? Šiemet grandai tarpusavyje kovėsi šešis kartus. Ankstesniais metais tokių rungtynių būdavo 11 ar 12. Tokie mačai yra būtini ir naudingi visoms pusėms. Tai rodo pilnos "Siemens" ir "Žalgirio" arenos.

– Kokią išeitį siūlytumėte?

– Tai rimtas darbas, negalima visko nuspręsti per 5 minutes, o paskui visus metus atostogauti, ką dabar daro lygos vadovai. Šiuo metu į organizacinį darbą nesikišu, visą savo energiją atiduodu trenerio darbui. Pažiūrėkime į Ispanijos čempionatą. Ten jokie lyderiai nenurodinėja, kas ir ką turi daryti, – jokių taisyklių pakeitimų žaidimo viduryje, tvarkaraščių kaitaliojimų. Reikia priimti tokius įstatus, kad klubai negalėtų lankstyti vadovų stuburų kada panorėję.

Gerosios patirties galima pasisemti iš kadaise egzistavusios Šiaurės Europos krepšinio lygos. Tuomet Šarūnas Marčiulionis kvietėsi rinkodaros specialistus iš NBA – nuodugniai analizavo šalių rinkas ir tik turėdamas aiškų vaizdą imdavosi konkrečių veiksmų. Tai davė vaisių – lyga sėkmingai egzistavo iki tol, kol tam tikri FIBA sprendimai ją sugriovė.

Pažvelkite į visiškai bereikšmę Baltijos krepšinio lygą. Joje žaidžia antraeilės komandoms. Pradžioje lygoje rungtyniavo tikras Baltijos šalių elitas, ir visos kovos buvo tikrai įdomios. Jeigu niekas nesikeis, ši lyga neturi jokios ateities.

– Dar viena problema – jaunieji talentai. Sporto mokyklos kasmet išaugina ne vieną perspektyviu vadinamą krepšininką. Tačiau LKL gausu vidutinybių iš užsienio?

– Klubų krepšinyje kiekviena komandos vadovybė turi savo strategiją ir ja vadovaujasi. Man būtų geriau treniruoti lietuvius. Tarkime, Palangos klubas per pastarąjį sezoną pakeitė 12 legionierių. Jiems sumokėjo už pragyvenimą, bilietus, maistą. Kam? Kad pralaimėtų visas 20 rungtynių? Pralaimėti viską daug talento nereikia.

– "Lietuvos ryto" sezonas buvo labai prastas. Geresnio žaidimo viltis buvo atgijusi po Naujųjų metų, tačiau netrukus vilniečiai įkrito į dar gilesnę bedugnę. Visi kaltina netinkamą komplektaciją ir netinkamą legionierių atsidavimą. Kokia jūsų, kaip buvusio šios komandos trenerio, nuomonė?

– Šiuolaikiniame krepšinyje 50 proc. sėkmės lemia komandos komplektavimas. Nenoriu lįsti į svetimą daržą, tačiau su legionieriais buvo smarkiai prašauta. Iš kur vadovybė iškasė Miltoną Palacio ir Patricką O’Bryantą? Jie apskritai neegzistuoja Europos krepšinio žemėlapyje. Girdime pasiteisinimus apie kuklų vilniečių biudžetą. Esu įsitikinęs – už tuos pačius pinigus buvo galima sukomplektuoti daug konkurencingesnę sudėtį. Manau, su buvusia komanda joks treneris nebūtų sugebėjęs pasiekti geresnių rezultatų. Žaidėjai tiesiog nebuvo nepajėgūs įvykdyti trenerio nurodymų.

– Kokį kelią reiktų pasirinkti formuojant kito sezono "Lietuvos ryto" veidą?

– Reiktų orientuotis į Lietuvos krepšininkus. Puikiai žinau dabar be reikalo nuvertintų Artūro Jomanto ir Stepono Babrausko galimybes. Man vadovaujant, Simas Buterlevičius visus nurodymus idealiai vykdydavo net ir Eurolygos varžybose. Dirkas Bauermannas atsikratydamas tokių žaidėjų kaip Dejanas Ivanovas ir P.O’Bryantas pasielgė labai tinkamai.

Jeigu atvirai, su didžiausiu malonumu po sezono atleisčiau ir kelis dabartinius savo auklėtinius. Treneris iš Vokietijos tikrai išmano savo darbą. Jeigu jam bus leista pasirinkti žaidėjus vadinamajame vasaros turguje, kitą sezoną "Lietuvos rytas" gali atrodyti visiškai kitaip.

– Prieš dešimtmetį Azerbaidžane pradėjote trenerio karjerą. Per šį laikotarpį iškovoti titulai daug ką įrodo. Buvote išsikėlęs konkrečių tikslų ar viskas klostėsi natūraliai?

– Visi gyvenime sau keliame tikslus, kuriuos norime įgyvendinti. Aš tai darau tyliai. Iš esmės esu patenkintas pasiektais rezultatais ir esama situacija. Žinoma, apmaudu, kad šiemet su "Chimki" Eurolygoje nesugebėjome nukeliauti toliau. Turėjome neblogą šansą nuveikti šį tą ypatinga. Planų ateičiai tikrai turiu užtektinai. Viskas vyksta pagal planą.

Baigęs darbą Kūno kultūros ir sporto departamente sulaukiau gerų pasiūlymų treniruoti garsius klubus, tačiau norėjau save išbandyti žemesnėje lygoje. Dirbantys krepšinio srityje žino – čia reikalinga kantrybė ir nuoseklus darbas.

Man patinka į viršūnę kopti žingsnis po žingsnio. Dirbdamas Lietuvos jaunimo rinktinėje galutinai supratau, kad mano idėjos įdomios kitiems. Su "Lietuvos rytu" laimėjome "Europos taurę", du sezonus iš eilės nukovėme "Žalgirį". Tai kol kas buvo paskutinis kartas, kai Vilnius triumfavo prieš Kauną.

Lietuvos kūno kultūros instituto Sportinių žaidimų katedros vedėjas Stepas Butautas yra pasakęs: "Jei tikrai norite tapti gerais treneriais, turite dirbti sąžiningai ir kantriai. Jeigu tai darysite, sėkmė jus anksčiau ar vėliau tikrai aplankys." Tuo vadovaujuosi iki šiol.

– Gegužės 15 d. jums suėjo 53-eji, tačiau laiko švęsti greičiausiai nėra?

– Tikrai taip. Mano gimtadienis dubliuojasi su lemiamais sezono mūšiais. Po sezono turiu gražią tradiciją – sukviesti visus draugus ir paminėti šią progą. Galbūt tai pasikartos ir šio birželio pradžioje. Kita vertus, tai jau ne jaunystės tipo baliukai. Juk visi mes gimėme, visi kažkur išeisime, gimimo dienos ypač nesureikšminu.