„Treneris man žadėjo disko metikės karjerą, tačiau pradėjus intensyviai treniruotis, supratau, kad vis ta pati sporto šaka man pradeda greitai atsibosti. Tai pastebėjo ir treneris, kuris pridėjo daugiau įvairovės – sporto šakų, ir taip atradau save daugiakovėje“, – šypsenos neslėpė A. Skujytė.

Norėjo tapti dailininke

Dailininko Egilo Skujos ir gydytojos Augustinos Skujienės šeimoje gimusi lengvaatletė nuo pat vaikystės pasižymėjo gabumais ne tik sporte. Paauglystėje A. Skujytė lankė dailės mokyklą ir užsimena, jog svarstė sekti tėvo pėdomis ir savo ateitį sieti su menu.

Tai yra žodžiais sunkiai apibūdinamas jausmas, kuomet supranti, jog svajonė, visą gyvenimą atrodžiusi neįgyvendinama, staiga ima pildytis.

„Vis dėlto nugalėjo sportas, tačiau piešimo įgūdžių neužmiršau iki šiol“,  – „Lietuvos mokyklų žaidynių“ žiūrovams pasakojo A. Skujytė, pridurdama, jog iš pradžių tėvai nesidžiaugė tokiu dukros pasirinkimu.  

„Pačioje sportinės karjeros pradžioje tėvai tikrai nebuvo labai laimingi dėl mano pasirinkto kelio, o mama, žiūrėdama iš medikės perspektyvos, iškart susirūpino dėl galimų traumų, tačiau ilgainiui su ta mintimi apsiprato. Dabar ji netgi žino visas mano konkurentes, rezultatus ir už mane labai serga, jaudinasi. Pavyzdžiui, kai dalyvauju svarbiose varžybose, tėtis įtampą nuima važiuodamas grybauti, o mama labai daug lygina“, – juokėsi olimpietė. 

Mėgstamiausios – net dvi rungtys

Pasidomėjus, kuri daugiakovės rungtis A. Skujytei patinka labiausiai, lengvaatletė atskleidė, kad nuo 2012 m., kuomet Londono olimpinėse žaidynėse ji pagerino asmeninį septynkovės rekordą, tokios yra net dvi.

„Tai yra tarpusavyje visiškai nesuderinamos rungtys –  rutulio stūmimas ir šuolis į aukštį. Nors daugiakovėje paprastai būna taip, jog ta rungtis, kuri geriausiai sekasi, tai labiausiai ir patinka, man labai smagu, kad galiu suderinti šias dvi skirtingas sporto šakas ir būti tarpinis variantas tarp rutulininkės ir šuolininkės į aukštį“, – šypsenos neslėpė A. Skujytė.

Taip pat daugiakovininkė atskleidė, kad yra viena rungtis, kurios ji tikriausiai niekada nepamėgs.

„Būna taip, kad vieną dieną sunkiai sekasi šokti į aukštį, tačiau gerai skrenda. Visgi vieną dalyką tikrai žinau – 800 metrų bėgimo rungtis, kad ir kaip gerai sektųsi, niekada netaps mano mėgstamiausia“, – tikino ji. 

Išsipildė gyvenimo svajonė

Geriau nei olimpinės pergalės kainą A. Skujytė iki šiol prisimena emocijas, užplūdusias iškovojus olimpinį medalį ir neleidusias užmigti visą naktį. 

„Tai yra žodžiais sunkiai apibūdinamas jausmas, kuomet supranti, jog svajonė, visą gyvenimą atrodžiusi neįgyvendinama, staiga ima pildytis. Tą akimirką tu tiesiog eini pirmyn, stengiesi, vieną akimirką tikėdamas, o kitą jau dvejodamas, ar tikrai sugebėsi. 2004 m. tikrai nemaniau, kad pasieksiu pergalę, ir kai tai išsipildė, buvau euforijoje (vasaros olimpinėse žaidynėse Atėnuose A. Skujytė iškovojo sidabro medalį, – aut. past.). Žinoma, po kiek laiko viskas nugrimzta į praeitį, tačiau tą minutę apėmęs džiaugsmas yra neįkainojamas“, – išgyventomis emocijomis dalijosi sportininkė.

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).