Rekordiškai šilta žiema pakoregavo žiemos sporto šakos atstovų ir beveik penkis dešimtmečius gyvuojančių "Snaigės" žygių entuziastų įpročius. Tiesa, pastarieji pasiduoti nežada ir tikisi iki pavasario surengti bent vieną, simbolinį "Snaigės" žygį.

Sportininkų rūpesčiai

Šią žiemą tinkamų sąlygų slidinėjimui nėra ne tik Vilniuje, bet net šalies žiemos sporto šakų centru vadinamoje Ignalinoje. Todėl Lietuvos vaikų ir jaunimo slidinėjimo čempionatas gruodžio pabaigoje buvo surengtas Latvijoje, Maduonos mieste. O atvirojo Lietuvos biatlono čempionato dalyviai turėjo keliauti net į Estiją, Otepės miestelį. Problemų kyla ne tik dėl tolimų išvykų, bet ir paprasčiausiai ruošiantis varžyboms. Vilniaus miesto sporto centro Individualių sporto šakų skyriaus vadovė Vilija Jogėlienė teigė, kad šią žiemą treniruočių sąlygos slidinėjimo ir biatlono treniruotes lankantiems vaikams yra labai sudėtingos. "Biatlonininkai ir slidininkai tradiciškai treniruojasi Vingio parke. Kadangi sniego nėra, slides teko iškeisti į riedučius. Ir dar daugiau dėmesio skirti bendram fiziniam pasirengimui. Be abejo, tai apsunkina pasirengimą varžyboms. Kita vertus, net ir pats dalyvavimas čempionatuose yra problematiškas, nes išvykos į Latviją ar Estiją, kur turėtų įvykti vaikų ir jaunimo biatlono varžybos, yra gan brangus malonumas. Kainuoja ir autobuso nuoma, ir pragyvenimo išlaidos didesnės, o ir ne visi nori ar gali leistis į tokias keliones", – "Vilniaus dienai" sakė Vilniaus miesto sporto centro Individualių sporto šakų skyriaus vadovė V.Jogėlienė.

Jos teigimu, pasaulinės klimato tendencijos žiemos sporto šakoms nieko gero nežada.

"Kalnų slidininkai ir čiuožėjai net ir šilčiausiomis žiemomis gali sportuoti Lietuvoje. Štai ir mūsų sporto centro atstovai treniruojasi uždarame Druskininkų "Snow Arena" centre ir Elektrėnų ledo rūmuose. Bet slidininkams ir biatlono sporto šakos atstovams nėra kur pasislėpti. Galima pasvajoti apie dirbtinio sniego trasas, bet tam reikia didelių investicijų. O jei ateityje žiemos bus dar šiltesnės, labai tikėtina, kad slidinėjimas ir biatlonas pas mus visiškai sunyks. Tiesa, biatlonas ir dabar susiduria su rimtais sunkumais, nes šiai sporto šakai reikia ne tik sniego, bet ir specialios trasos su šaudyklomis. Slidinėjimas yra gerokai populiaresnė sporto šaka, sulaukianti didesnio vaikų ir suaugusiųjų dėmesio. Slidininkai net ir tokiomis sąlygomis labai rimtai treniruojasi, bet be sniego tas entuziazmas ilgainiui gali ir pranykti", – svarstė V.Jogėlienė.

"Snaigės" misija

Oro sąlygos nedžiugina ir Vilniaus miesto slidinėjimo entuziastų. Šią žiemą ir jiems dar neteko pasinaudoti slidėmis. Tačiau ilgametis "Snaigės" žygių organizatorius Algimantas Jucevičius optimizmo neprarado.

"Šiltų žiemų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau per visą mano veiklos istoriją dar nebuvo tokių metų, kad nesurengtume nė vieno "Snaigės" žygio. Bent po keletą žygių vis tiek būdavo. Tikiuosi, kad ir šiais metais pavyks išvengti blogiausio scenarijaus. Be abejo, matome bendras pasaulines tendencijas, suprantame, kad gyvename globalaus klimato atšilimo laikmečiu. Bet pasiduoti neketiname. Jei nesulauksime sniego Vilniuje ar Senasalyje, keliausime į Ignaliną. Arba dar toliau į šiaurę. Kad ir kaip būtų, mes ginklų nesudedame. Tikiu, kad šiais metais dar atsistosime ant slidžių", – užtikrino daugiau ne penkiasdešimt metų "Snaigės" žygius Vilniuje rengiantis A.Jucevičius.

Šiltų žiemų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau per visą mano veiklos istoriją dar nebuvo tokių metų, kad mes nesurengtume nė vieno "Snaigės" žygio.

Tūkstančius slidinėjimo entuziastų pritraukiantys "Snaigės" žygiai ir pernai susidūrė su sunkumais. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, kuriuose dalyvavo beveik 9 tūkst. žmonių. Pernai sostinės Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose įvyko tik 4 žygiai, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų. Pasak A.Jucevičiaus, pernai daugiausia problemų kildavo dėl trasose susidarančio ledo sluoksnio, o šiais metais apie slidinėjimą apskritai galima tik pasvajoti.

"Manau, visi mato ir supranta, kad dabartinėmis sąlygomis apie slidinėjimą ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje kalbėti nėra prasmės. Mes labai įdėmiai sekame oro prognozes ir vis dar tikimės, kad mus tradiciškai išgelbės Senasalis. Tai ypatinga vieta Vilniaus rajone. Kai mieste ir jo apylinkėse sniego nebelikdavo, Senasalyje jo būdavo pakankamai, kad galėtume surengti paskutinius žiemos sezono "Snaigės" žygius. Štai ir pernai mes dar kovo pradžioje rinkomės Senasalyje. Akmeniškės miške buvo paruoštos trys skirtingo ilgio trasos ir keli šimtai įvairaus amžiaus slidininkų smagiai atsisveikino su žiema. Visgi šiais metais net ir ten sąlygų slidinėjimui nėra. Tiesa, minimalus sniego paklotas susidarė, bet normaliam žygiui jo nepakanka. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad vasario pabaigoje mes turėsime galimybę išsitraukti slides ir pratęsti "Snaigės" žygių tradiciją", – sakė Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas A.Jucevičius.

Be slidžių, bet su lazdomis

Nesulaukdami sniego Vilniaus keliautojų klubo nariai renkasi kitas aktyvaus laisvalaikio leidimo formas. Viena iš jų – pėsčiųjų žygiai. "Nors daug kam mūsų veikla siejasi tik su "Snaigės" žygiais, mūsų akiratis yra gerokai platesnis. "Snaigės" žygiai – tik vienas iš daugelio Lietuvos keliautojų sąjungos programos elementų. Keliautojų sąjunga ir jos nariai ištisus metus vykdo pažintinius sveikatingumo žygius pėsčiomis, pėsčiųjų ir baidarininkų maratonus, turiadas ir ekspedicijas kalnuose. Štai ir šią žiemą kiekvieną sekmadienį keliaujame po Vilniaus apylinkes. Be abejo, tai ne tas pats, kas šliuožti slidėmis, bet mes rekomenduojame į pasivaikščiojimus pasiimti bent jau lazdas. Ir jei jau negalime slidinėti, bent "lazdinėkime". Sveikatingumo požiūriu judėjimas su lazdomis daug efektyvesnis nei paprastas pasivaikščiojimas", – teigė A.Jucevičius.

Vis dėlto šilta žiema yra ne vienintelis A.Jucevičiaus rūpestis. Praėjusių metų rudenį daug dėmesio sulaukė žinia, kad 2019 m. valstybė, daugiau nei du dešimtmečius rėmusi, neskyrė paramos Keliautojų sąjungos rengiamiems sveikatingumo užsiėmimams visuomenei. Anksčiau "Snaigės" ir "Šeimos" žygiams, baidarių raliams ar žygiams į kalnus valstybė kasmet skirdavo apie 30 tūkst. eurų, bet pradėjus lėšas skirstyti per naująjį Sporto rėmimo fondą paaiškėjo, kad sąjungos vykdoma veikla nebeatitinka numatyto finansavimo modelio. Bet ir tai nesužlugdė sveikatingumo entuziastų veiklos.

"Mes visada optimistai. Ieškome privačių rėmėjų, prie mūsų veiklos finansiškai prisideda ir patys žygių dalyviai skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Be abejo, Sporto rėmimo fondo parama mums labai svarbi ir šiais metais mes iš naujo pateikėme paraišką. Net jei ir vėl negausime finansavimo, vis tiek tęsime savo veiklą ir darysime viską, kad kuo daugiau žmonių išviliotume į gamtą, sudarytume jiems sąlygas aktyviai judėti. Svarbiausia, kad gamta nekrėstų pokštų ir leistų pasidžiaugti žiemos sporto malonumais", – vylėsi A.Jucevičius.