Eilinė Jansonų šeimos diena dažniausiai prasideda pasivaikščiojimu gryname ore kartu su dar vienu mylimu šeimos nariu šuneliu Zipu. Vos grįžus Tadas skuba į virtuvę. Lietuvos rankinio lygos vyriausiasis teisėjas ir Europos Rankinio Federacijos inspektorius kasryt žmonai ir sūnui gamina pusryčius. Jis labai mėgsta eksperimentuoti virtuvėje, todėl laisvu nuo darbo laiku čia praleidžia nemažai laiko.

Asta – Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ tinklinio trenerė, Vilniaus tinklinio centro įkūrėja, direktorė ir pagrindinė trenerė, dirbanti tiek su vaikais, tiek su profesionalais. Pedagogikos išsilavinimą Lietuvos Edukologijos Universitete įgavusi moteris, pastaruosius dvidešimt penkerius metus dirba trenere. Jos auklėtinės dalyvauja ir Lietuvos moterų tinklinio čempionate, ir tarptautiniuose turnyruose.

15-metis Romualdas taip pat visa galva pasinėręs į sportą. Nors tėvai sūnų pavadino Tado tėvo, Lietuvos rankinio legendos Romualdo Jansono, garbei, jaunuolio širdį visgi pavergė futbolas. Jis – perspektyvus futbolo akademijos „Žalgirietis“ auklėtinis.

„Sportas visada užėmė didžiulę mūsų gyvenimo dalį. Net pamenu kai nusprendėme tuoktis, nuėjome į metrikacijos biurą ir radome tik vieną laisvą datą, kuri tiko ir man, ir Astai. Tik išėję supratome, kad tai – Velykų savaitgalis, todėl tuo metu neturime jokių varžybų. Taip ir susituokėme per Velykas. Tokia ta mūsų kasdienybė“, – juokėsi T. Jansonas.

Jansonų šeimos istorija – penktoji ir paskutinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotos kampanijos „HeForShe“ dalis. Šio Jungtinių Tautų projekto tikslas – paraginti vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis aktyviai siekti lyčių lygybės bei būti vieninga ir  matoma pokyčių jėga.

Pavadavo varžybose

Sūnaus Romualdo gimimas prieš 15 metų sutapo su dar vienu Astai svarbiu įvykiu – Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatu. Iki gimdymo likus paskutinėms savaitėms kartu su žmonos auklėtinėmis į Lenkijoje vykusias paplūdimio tinklinio pirmenybes išvyko rankinio teisėjas Tadas. Iš dvidešimt keturių dalyvių A. Jansonienės auklėtinės užėmė devintąją vietą.

„Žmonai tai buvo labai svarbu, todėl turėjau važiuoti. Tais laikais paplūdimio tinklinio jaunimo varžybose treneris rungtynių metu negalėjo niekuo padėti, tik sėdėti tribūnoje ir stebėti. Merginos buvo pasiruošusios, todėl ten joms labiausiai reikėjo psichologinio palaikymo. O su Asta taip pat nuolat palaikėme ryšį, vis pasitardavome“, – prisiminė T. Jansonas.

Vyras visada skatino žmoną tobulėti sporte ir siekti savo tikslų. Tado padedama, moteris į darbą grįžo praėjus vos keturiems mėnesiams po gimdymo.

„Jeigu Astai būdavo svarbios rungtynės, su sūnumi laiką leisdavau aš. Kuomet išvykti reikėdavo man – būdavo žmona. Niekada neskirstėme darbų į vyriškus ar moteriškus. Matyt, gyvenimas vis diktuodavo sąlygas, kurias tuo metu turėdavome, ir mums to pakako“, – atviravo T. Jansonas.

Dviejų žmonių žiūrėjimas viena kryptimi ir vienas kito palaikymas – didžiulis privalumas, ypatingai svarbus stengiantis subalansuoti šeimos ir darbo poreikius. „Jeigu antroji pusė manęs nesuprastų, nesu tikra ar galėčiau gyventi su tokiu žmogumi. Labai myliu savo darbą, todėl neįsivaizduoju kasdienės rutinos be vyro supratingumo ir palaikymo.

Taip, galbūt kam nors būtų sunku suvokti, kodėl aštuonis savaitgalius iš eilės manęs nėra namuose, tačiau, manau, kad kiekvienas turėtume suprasti, kodėl žmogui tai yra taip svarbu. Tokia mano darbo specifika ir džiaugiuosi, kad mano vyras tai supranta.

Žinau, kad yra moterų, kurioms tenka tarp viso to laviruoti ir tai yra labai sudėtinga. Ilgainiui kažkas nukenčia – arba šeimos santykiai, arba darbo kokybė“, – svarstė Asta.

Gyvenimas – ne vien rezultatai

„Esu tikras, kad gyvenimas tai ne vien rezultato siekimas. Kur kas svarbiau – žmonių santykiai“, – kalbėjo Tadas.

Visi Jansonų šeimos nariai pabrėžia, kad tokioje užimtoje kasdienybėje artimiausių žmonių palaikymas ir paskatinimas – ypatingai svarbus.

„Jeigu retkarčiais aptingstu, tėvai primena, kad viską darau dėl savęs ir noro tobulėti. Jaučiu betarpišką paramą ir pats bet kokioje situacijoje palaikau tiek savo mamą, tiek tėtį“, – sakė Romualdas.

Žiūrėdama į savo atrama tapusius vyrą ir sūnų Asta jaučia pasididžiavimą. Artimoje aplinkoje ji ne kartą susidūrė su šeimomis, kurių kasdienybėje iki šiol vyrauja stereotipinis šeimos supratimas, o iš moters reikalaujama dėl šeimos atsisakyti mylimų veiklų.

„Puikiai suprantu, kad ir vyras gali turėti labai užimtus savaitgalius, tačiau labai svarbu apgalvoti visas įmanomas alternatyvas. Kad ir kaip bebūtų, tu gyveni su žmogumi ir tikiesi, kad jis tau visada išties pagalbos ranką.

Toms moterims, kurioms trūksta šeimos palaikymo, norėčiau palinkėti drąsos. Jeigu kažko labai norisi ir atrodo, kad eidamas link tikslo būsi laimingesnis, tuomet būtinai reikia to siekti. Partneris ilgainiui arba supras, arba nesupras. Jeigu ne, galbūt ne ta antra pusė?

Tiesa, aš manau, kad man labai pasisekė. Šalia savęs turiu vyrą ir sūnų, kurie mane labai palaiko, todėl ir esame labai laimingi sporte – retkarčiais kartu paliūdime ir siekiame bendrų tikslų. To linkiu visiems“, – kalbėjo A. Jansonienė.

„HeForShe“ – Jungtinių Tautų organizacijos pradėtas projektas, skatinantis lyčių lygybę. 2014 metais kampanija startavo garsiąja aktorės Emmos Watson kalba Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke apie jos kelią feminizmo link ir raginimą siekiant lyčių lygybės įtraukti berniukus ir vyrus. Per tris dienas prie kampanijos prisijungė 100 tūkst. vyrų, tarp kurių ir kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama.