Ignatas Konovalovas per vieną dieną tapo žvaigžde. Iki tol mažai žinomas panevėžietis vieną gegužės popietę, nepaisydamas krizės, savo akcijas dviračių sporto pasaulyje pakėlė keliais šimtais procentų.

Trauka pedalams – genuose

Simboliška, kad šį gladiatorišką žygdarbį I.Konovalovas atliko būtent Romos Koliziejaus papėdėje. Artimųjų tiesiog Ignu vadinamo dviratininko kelias iki triumfo Koliziejaus papėdėje nebuvo vien rožėmis klotas. Bet į priekį stūmė neabejotinas talentas ir dviračių sportui tinkami genai.

Garsios dviratininkės, Seulo olimpiados prizininkės Laimos Zilporytės ir ne mažiau garsaus dviratininkų trenerio Valerijaus Konovalovo sūnus nuo pirmų savo dienų buvo pasmerktas dviračių sportui. Dar visai mažas būsimasis dviratininkas keliaudavo po treniruočių stovyklas ir baisiausiai skųsdavosi, kai tekdavo pačiam užsimauti timpes.

V.Konovalovas visada svajojo, kad vienturtis sūnus būtų dviratininkas, bet žmona tam priešinosi. "Laima vis sakydavo, kad Ignui nereikia būti dviratininku, kad bus sunku, teks daug ko atsisakyti. Ir pasiginčydavom dėl to, bet paskui jau ir žmona nebesipriešino", – šyptelėjo pirmasis sūnaus treneris V.Konovalovas.

Tiesa, iš pradžių tėvo norams priešinosi pats Ignas. Išbandė futbolą, dziudo, triatloną. Būtent ši sporto šaka, per kurią Panevėžį išgarsino Vidmantas Urbonas, atnešė I.Konovalovui pirmąsias pergales.

"Bet jam patiko tik varžytis, o ne treniruotis. Sulaukė iš trenerių ultimatumo, ir kažkaip natūraliai užsėdo ant dviračio. Tada Ignui buvo apie keturiolika", – prisiminė V.Konovalovas.

"Kažin ar galėjau pasirinkti kurią kitą sporto šaką. Juk šeimoje ir per atostogas kalbame vien apie dviračius", – braukdamas prakaitą po Lietuvos čempionato nusikvatojo I.Konovalovas.

Su dviračiu jis draugauja vos devynerius metus, bet jau prasibrovė į palyginti negausų šios sporto šakos elitą.

"Ignas nepaliauja stebinti ir manęs, ir mamos. Tikrai nesitikėjome, kad jam taip gerai seksis. Jis pats – tikras slapukas, niekada tiesiai nepasakys, apie ką svajoja, ką planuoja. Bet dviračių sporto pasaulis mažas. Vis išgirstame, kad juo domisi viena ar kita komanda, kad laiko jį stipriu sportininku, – kalbėjo dviratininko tėvas. – Visada maniau, kad Igno kūnas ir protas sukurti dviračių sportui."

Ieško savo pašaukimo

Pats I.Konovalovas tikino, kad nesijaučia žvaigžde. Nei Lietuvos čempionate, kuriame buvo vienintelis tikras profesionalas, nei juo labiau užsienyje vykstančiose lenktynėse.

"Už mane ryškesnių žvaigždžių yra milijonai, milijardai, – ryškiai baltus dantis parodė vienas geriausių šalies dviratininkų. – Bet, žinoma, pajutau, kad mane pažįsta. Po "Giro" vyko varžybos Italijoje, per kurias privažiuodavo visiškai nepažįstami dviratininkai, sveikindavo su pergale. Net nemaniau, kad mane taip pažįsta."

Pripažinimą dviračių pasaulyje reikia išsikovoti juodu prakaitu. Ir I.Konovalovas mina. Dienos norma: 160–200 km per treniruočių stovyklą, 40–50 km vadinamąją laisvą dieną.

Bet alinančios treniruotės 23-ejų dviratininkui neatsakė į svarbiausią klausimą. Pernai komandos "Credit Agricole", o šiemet "Cervelo Test Team" susirinkimuose panevėžietis į klausimą apie sezono tikslus atsakė vienodai: "Atrasti save."

Šveicarų komandos "Cervelo", su kuria I.Konovalovas neseniai pratęsė sutartį iki 2012 m., direktorius Thomasas Campana lietuvį mato kaip vienadienių lenktynių ir atskiro starto etapų profesionalą.

Vaikinas nelinkęs su tuo sutikti, nors panašiais akmenimis, kaip Lietuvos senamiesčiuose, grįstuose Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos keliuose jaučiasi gana tvirtai.

"Esu važiavęs garsiąsias Paryžiaus–Rubė lenktynes su mėgėjais ir sekėsi visai neblogai. Bet širdis traukia prie daugiadienių lenktynių, juolab kad ten tikrai įmanoma važiuoti", – sakė gegužę pirmą didįjį turą – "Giro d'Italia" – savo karjeroje įveikęs Lietuvos dviratininkas.

Įkvepia Schleckų pavyzdys

"Tour de France" lenktynės – kiekvieno dviratininko svajonė. Ne išimtis – ir I.Konovalovas. Šiemet jis liko už didžiųjų lenktynių borto, bet viliasi į jas patekti ateityje.

Norėdamas Prancūzijos keliuose ką nors nustebinti, panevėžietis pirmiausia turės gerinti alpinizmo įgūdžius, nes "Tour de France" lenktynės laimimos kalnuose, ir tik juose.

Daugelis garsiausių dviratininkų "alpinistų" yra smulkučiai: ūgis siekia 165–175 cm, svoris – 55–65 kg. Dėl galingo I.Konovalovo stoto (190 cm, 75 kg) lyg ir nebūtų galima tikėtis įspūdingų startų kalnuose, tačiau lietuvį turėtų džiuginti tai, ką mato šių metų "Tour de France" transliacijose.

Kalnuose įspūdingai važiuoja panašaus ūgio ir sudėjimo Bradley Wigginsas (190 cm), Frankas ir Andy Schleckai (po 186 cm), Tony Martinas (185 cm).

"Ignas pagal fizinius duomenis primena brolius Schleckus, tik jie galbūt yra kiek lengvesni. Dviračių sporte stebuklų nebūna – negali vieną dieną atsikelti ir tapti geriausias kalnuose. Tam reikia ne vienų metų kryptingo darbo, – kalbėjo V.Konovalovas. – Būdamas jaunesnis Ignas garsėjo įspūdingu greičiu nuokalnėse. Būdavo, kad nuo varžovų pabėgdavo ir po minutę. Bet keli skaudūs kritimai privertė jį būti atsargesnį. Tik per "Giro" paskutinį etapą pamačiau, kad jis rizikuoja kaip reikiant. Kita vertus, visada pamatuotai."

Kopti į kalnus I.Konovalovas dabar gali mokytis iš vieno geriausių "alpinistų" komandos "Cervelo" lyderio ispano Carloso Sastre.

"Super žmogus, – paklaustas apie pernykštį "Tour de France" čempioną iškart atsakė Lietuvos dviratininkas. – Nemaniau, kad jis toks paprastas. Neįsivaizduoju idealesnio žmogaus kaip komandos lyderio. Jis ir nuteikia, ir pabendrauja, ir pagiria, ir papeikia. Yra ko pasimokyti – tiek trasoje, tiek už jos."

Sau – aukščiausi reikalavimai

Jei savo svajonių ir planų nepasakoja net didžiausiems gerbėjams – motinai ir tėvui, nėra ko tikėtis, kad I.Konovalovas atsivers antrą kartą matomam žurnalistui.

Jaunasis dviratininkas į klausimus atsakinėja glaustai ir aiškiai, bet iškart gali pajusti, kad turi puikų humoro jausmą.

"Dabar labiausiai norisi mamos kotletų, draugų keptos duonos ir "Maximos" alaus", – po Lietuvos čempionato nusijuokė I.Konovalovas.

Pajuokauti jis moka, bet V.Konovalovas užtikrino: kai sūnus kam nors pasiryžta, eina iki galo. "Ignas sau visada kelia pačius aukščiausius reikalavimus. Jam patinka kentėti, o dviračių sporte tai viena svarbiausių savybių. Be to, matau, kad į gyvenimą jis žiūri filosofiškai. Ir puikiai supranta, kad žmonės su tavim elgsis taip, kaip tu su jais elgiesi", – didžiuodamasis ištarė V.Konovalovas.

Tėvas ir sūnus dažnai pasvarsto, ko reikia, kad po kojomis atsidurtų didžiausios sporto viršūnės. Vyresnysis Konovalovas rodo pirštu į legendinį Lance'ą Armstrongą ir jo septynias pergales "Tour de France" lenktynėse.

"Pažiūrėkit, ar per tuos septynerius metus jis bent kartą turėjo bėdų dėl skrandžio? Ar bent kartą slogavo? Armstrongas išvengia bet kokių netikėtumų. O Ignas "Giro" lenktynes baigė sloguodamas. Tokios smulkmenos ir lemia, ar būsi čempionas. Bet Ignas mąsto teisingai. Jis suvokia, kad siekiant aukštumų reikia save riboti, riboti ir dar kartą riboti", – pabrėžė garsus dviračių sporto specialistas.

Pats švariausias sportas

Žodžio "riboti" prasmę I.Konovalovas pastaruosius dvejus metus įvertina kasdien. Panevėžietis, kaip ir kiti profesionalai, turėtų jaustis kaip garsiojo Stepheno Kingo romano "Bėgantis žmogus" herojai.

Tiesa, ten vaizduojama žmonių medžioklė aukoms baigdavosi tragiškai, bet asmenine nelaime gali tapti ir susidūrimas su dopingo medžiotojais.

Dviračių sporte netylant skandalams dėl dopingo vartojimo, imtasi drastiškų priemonių. Prieš trejus metus pradėta biologinių pasų programa primena namų areštą, tačiau I.Konovalovas įsitikinęs, kad ji duoda vaisių.

"Kiekvieną dieną turime pateikti informaciją, kur esame, kur nakvosime. Lietuvoje kelis kartus paryčiais esu sulaukęs svečių iš dopingo kontrolės. Žinoma, tai kvepia privatumo pažeidimu, tačiau buvo nuspręsta, kad tai vienintelis būdas stabdyti dopingo vartojimą, – aiškino triskart Lietuvos čempionas. – Kita vertus, sukčių bus visada. Vieni žmonės slepia mokesčius, kiti nori neteisėtai atgauti PVM, tad nėra ko tikėtis, kad visi bus šventieji."

Vaikinas užtikrino, kad dviračių sportas šiuo metu viena švariausių šakų, ir savo teiginį iliustravo asmeniniu pavyzdžiu. "Jei aš, 23 metų vaikinas, galėjau laimėti "Giro d'Italia" atskiro starto etapą, kur viską lemia vien fizinė jėga... Prieš penkerius metus tokių pokštų nepasitaikydavo", – prisiminęs svarbiausią karjeros pergalę šyptelėjo pašnekovas.

Mieliausios – pergalės Lietuvai

Italija jau šių metų pabaigoje gali tapti I.Konovalovo namais. Iki šiol Prancūzijos uoste Marselyje gyvenantis dviratininkas su lietuve drauge ketina persikelti prie Apeninų arba Pirėnų.

"Marselyje labai brangus gyvenimas", – pagrindinę planuojamo kraustymosi priežastį nurodė I.Konovalovas.

Dėti euro prie euro profesionalui netenka. Nors ir krizė, iš atlyginimo per metus jis gali sutaupyti naujam solidžiam automobiliui. Be to, dar prisideda premijos už pergales. Tradiciškai lenktynėse dalyvaujantys komandos sportininkai premijas išsidalija po lygiai. Todėl lietuvio pergalė "Giro d'Italia" etape kiekvieno "Cervelo" dviratininko kišenę papildė daugiau kaip tūkstančiu eurų.

Bet I.Konovalovas iškart patikino, kad pedalus mina ne dėl pelningų sutarčių. Apie svajones slapukas kalbėjo nedaug, bet prisipažino, kad didžiausias troškimas – po tarptautinių varžybų išgirsti Lietuvos himną.

Pekino olimpiadoje jau startavęs dviratininkas galvoja apie 2012 m. Londoną, bet pirmiau – apie rugsėjį Šveicarijos miesto Mendrizijaus apylinkėse rengiamą pasaulio čempionatą. Juolab kad ten vienas geriausių Lietuvos dviratininkų šiemet jau šventė pergalę – pavasarį laimėjo vienadienes "Giro del Mendrisiotto" lenktynes.

Pagal dabartinį reitingą Lietuva čempionate galės turėti net tris dalyvius. "Būtų smagu, jei atvažiuotų Tomas Vaitkus, Dainius Kairelis. Jei kuris iš mūsų gerai jaustumėmės, galėtume ir darbą organizuoti, – rugsėjo scenarijų rašė I.Konovalovas. – Galbūt pasaulio čempionatai ar olimpinės žaidynės tarp dviratininkų nėra taip vertinami kaip "Tour de France" ar lenktynės Paryžius–Rubė. Tačiau man būtų gerokai maloniau iškelti rankas užsivilkus Lietuvos marškinėlius."

I.Konovalovo dosjė

Gimė 1985 m. gruodžio 8 d. Panevėžyje.

Ūgis: 190 cm

Svoris: 75 kg

Pirmasis treneris: Valerijus Konovalovas

Komandos: "La Pomme Marseille" (2005–2006 m.), "Credit Agricole" (2007–2008 m.), "Cervelo Test Team" (2009–).

Laimėjimai: "Giro d'Italia" etapo laimėtojas (2009 m.), Lietuvos atskiro starto lenktynių čempionas (2006, 2008, 2009 m.), Lietuvos grupinių lenktynių vicečempionas (2006, 2007 m.), "Giro del Mendrisiotto" lenktynių laimėtojas (2009 m.), Europos jaunimo (iki 23 metų) vicečempionas (2007 m.).