Devynias iš šešiolikos Europos krepšinio čempionato rinktinių treniruoja užsieniečiai. Oficialus turnyro tinklalapis Eurobasket2009.org bandė išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Kur du pešasi, trečias laimi

Paklaustas, kodėl tiek daug Europos valstybių nacionalinių komandų treniruoja užsieniečiai, Rusijos rinktinės strategas, Amerikos žydas Davidas Blattas atsakė: „Kai kuriose šalyse būna tiek daug vidinių konfliktų, kad dažniausiai prieinamas kompromisas pasikviesti užsienietį.“

Rusija pakvietė D.Blattą prieš 2007-ųjų Europos krepšinio čempionatą. Iki to laiko šios šalies rinktinei nepavykdavo užkopti ant nugalėtojų pakylos.

„Ėmiausi šio darbo, nes tai buvo istorinė galimybė Amerikos žydui dirbti Rusijos nacionalinėje rinktinėje, - prisipažino D.Blattas. - Rusijos komanda ilgą laiką žaidė prastai, rezultatai buvo kuklūs, o krepšininkai net nenorėjo žaisti, nes jiems nepatiko metodologija, senos krepšinio mokyklos treneriai. Žaidėjams reikėjo šviežio oro ir naujo veido.“

Rusijos krepšinio federacijos sprendimas pasiteisino: šios šalies rinktinė laimėjo 2007 m. Europos krepšinio čempionatą.

Šiemet Lenkijoje D.Blattas ir kiti treneriai užsieniečiai vėl turi galimybę pelnyti šlovę. Be Rusijos, į Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalį pateko lietuvio Jono Kazlausko treniruojama Graikijos rinktinė ir juodkalniečio Bogdano Tanjevičiaus treniruojami turkai. Išeiti į kitą etapą dar gali italo Sergio Scariolo vadovaujama Ispanijos rinktinė ir izraeliečio Muli Katzurino treniruojami lenkai.

Dar trys užsieniečių vadovaujamos rinktinės suklupo pirmame čempionato etape. Namo išvažiavo lietuvis Kęstutis Kemzūra ir Latvijos rinktinė, izraelietis Pini Gershonas ir Bulgarijos komanda, amerikietis Chrisas Finchas ir britų krepšininkai.

Treneriai keičia rinktines

J.Kazlauskas ir B.Tanjevičius jau ne pirmą kartą vadovauja kitų šalių rinktinėms. Prieš atvažiuodamas į Graikiją lietuvis 2005-2008 m. treniravo Kinijos nacionalinę komandą. Jis labai džiaugėsi gavęs galimybę grįžti į Europą.

„Žymiai lengviau dirbti tokioje vietoje, kur žmonės supranta krepšinį taip pat, kaip lietuviai. Žaidėjai čia (Graikijoje - red. past.) rungtyniauja labai gerai, jie lengvai supranta viską, ką jiems sakau“, - sakė J.Kazlauskas, kuris 2000 m. Olimpinėse žaidynėse kartu su Lietuvos rinktine laimėjo bronzos medalį.

B.Tanjevičiui Turkijos rinktinė yra jau trečia nacionalinė komanda, kurią jam tenka treniruoti. Prieš tai jis dirbo gimtosios Jugoslavijos ir Italijos rinktinėse.

„Šios trys šalys turi viena bendrą bruožą - Viduržemio regiono kultūrą. Todėl man paprasta treniruoti šias komandas, - pasakojo B.Tanjevičius. - Aš neperžengiu šio regiono ribų ir nebandau įsidarbinti Japonijoje arba kitoje tolimoje šalyje.“ B.Tanjevičiaus vadovaujama Jugoslavijos rinktinė 1981 m. Europos krepšinio čempionate laimėjo sidabro medalį, o jo treniruojami italai laimėjo 1999 m. Europos krepšinio čempionatą.

Izraeliečiai Europoje aukštai vertinami

Kai kurie strategai įsidarbina užsienio valstybių nacionalinėse komandose dėl to, kad jų šalyje yra per daug trenerių. Būtent tokiais motyvais vadovavosi Makedonijos rinktinės strategas Jovica Arsičius.

„Jei norėčiau tapti Serbijos rinktinės treneriu, tektų laukti maždaug 20 metų. Europos krepšinio čempionatas yra labai gera patirtis, todėl ir sutikau imtis šito darbo“, - sakė Makedonijos rinktinės treneris.

Šių metų Europos krepšinio čempionate keturi treneriai užsieniečiai turi bendrą kilmę - visi jie yra žydai.

„Galbūt, turime geresnį mąstymą ir sugebėjimus, nei kiti treneriai“, - sakė P.Gershonas, kuriam nepavyko išvesti Bulgarijos rinktinės į antrą čempionato etapą.

Lenkijos komandos strategas M.Katzurinas pridūrė: „Tai rodo, kad Izraelio treneriai yra aukštai vertinami Europoje, bet čia daug lėmė paprastas sutapimas.“

Atrado naujus namus

Dauguma rinktinių trenerių užsieniečių taip pat treniruoja užsienio šalių krepšinio klubus. Italas S.Scariolo jau 10 metų dirba Ispanijoje ir yra vedęs šios šalies pilietę.

„Aš nesu demagogas. Iš mano lūpų neišgirsite, kad jaučiuosi labiau ispanas, nei italas. Tačiau jau ilgą laiką kiekvienas mano sprendimas vis labiau suriša mane su Ispanija - dėl šeimyninių priežasčių“, - prisipažino buvęs Vitorijos „Taugres“, Madrido „Real“ ir Malagos „Unicaja“ treneris.

„Kai mano profesionalumas užges, tai bus mano namai. Ispanija yra mano namai“, - pridūrė S.Scariolo. Po tokių žodžių liežuvis jau neapsiverčia pavadinti jį užsieniečiu.