Rūtenis Paulauskas – nei pakartas, nei paleistas. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas dar nenusprendė, ar pratęsti bendradarbiavimą su moterų rinktinės treneriu.

Dėl 37 metų Vilniaus TEO trenerio ateities LKF vykdomasis komitetas ketina apsispręsti rudenį, kai bus tvirtinami visų rinktinių strategai. Vakar Kaune surengtame posėdyje Vykdomojo komiteto nariai Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate Latvijoje įvertino patenkinamai.

Prieš čempionatą LKF buvo iškėlusi tikslą rinktinei patekti į 2010 m. planetos pirmenybes, bet mūsiškės laimėjo vienerias rungtynes iš šešerių ir galutinėje įskaitoje užėmė 12-ąją vietą.

"Išanalizavome visas objektyvias ir subjektyvias tokio pasirodymo priežastis, kurios jau ne kartą aprašytos spaudoje. Trūko visko po truputį, kad merginos būtų žaidusios ketvirtfinalyje, o Rūtenis Paulauskas būtų puikiausias Lietuvos treneris, – po posėdžio dienraščiui sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Nė vienas Vykdomojo komiteto narys nepareiškė, kad treneris turi pasitraukti, o galutinį sprendimą priimsime rudenį."

– Treneri, ar sunkus buvo pokalbis su LKF Vykdomojo komiteto nariais? – vakar paklausėme R.Paulausko.

– Pasikalbėjome labai konstruktyviai – ir manęs išklausė, ir aš paklausiau. Nebuvo jokių spjaudymų ir drabstymų purvais. Jokio sprendimo neišgirdau, nors pasakiau, kad, mano galva, dabar logiškiausia būtų pasakyti, kad toliau nedirbsime.

Nesvarstau galimybės pats pasitraukti, nes nemanau, kad toks žingsnis išspręstų rinktinės bėdas – padaugėtų žaidėjų, pakiltų jų kvalifikacija ir meistriškumas. Manau, kad mano sprendimas išeiti reikštų nepagarbą federacijai ir žaidėjoms. Jei jausčiau, kad tai mano asmeninis fiasko, kad turėjau fantastišką rinktinę, tačiau su ja nesusitvarkiau, tą pačią dieną po čempionato būčiau pasitraukęs. Deja, realybė yra kitokia. Laukiu federacijos sprendimo.

– Ar Vykdomasis komitetas jums turėjo daug priekaištų?

– Jų nebuvo labai daug. Mano darbas buvo atviras – buvo galima žiūrėti mūsų treniruotes, kontrolines varžybas. Tikrai ne aš sugalvojau, kad traumos ir kitokios bėdos (Ivetos Šalkauskės nėštumas) taip paveiks rinktinę prieš čempionatą. Dirbau negailėdamas jėgų ir nervų, kad rinktinė žaistų gerai. Patikėkite, nė vienas treneris nenori patirti penkių pralaimėjimų kelių taškų skirtumu.

Žinoma, buvo kritikos iš Vykdomojo komiteto narių, iš buvusio rinktinės trenerio Vydo Gedvilo. Tačiau tai buvo konstruktyvi kritika, kiekvienu klausimu kalbėjomės argumentų kalba.

– Esate pasiryžęs ir toliau netausoti jėgų ir nervų dėl rinktinės?

– Nemanau, kad tai dabar yra svarbiausias klausimas. Visus metus iki kito atrankos ciklo rinktinė nesirinks, todėl ir federacija, ir aš turėsime užtektinai laiko apgalvoti, ar galime tęsti bendradarbiavimą. Gal yra geresnių kandidatų, turinčių naujų idėjų ir minčių? Jei tokių atsiras, aš tikrai nepyksiu, jei federacija pasirinks kitą kandidatą. Aš pasirengęs likti moterų krepšinyje, dirbti su Vilniaus TEO komanda, ruoštis Eurolygai ir bandyti ugdyti naujas kandidates Lietuvos rinktinei.

Jei likčiau rinktinės treneriu, esu pasiryžęs vėl atiduoti visas jėgas, kad suburčiau stipriausią komandą. Suprantu, kad 12-oji vieta yra nuvilianti, bet ar mes turime daug kandidačių, kurios stiprintų rinktinę? Jų yra tikrai nedaug, o tų žaidėjų amžius toks, kad jos jau baigs karjerą rinktinėje. Tai supranta ir tie, kuriems patinka tas "žudymo" procesas – ar atstatydins trenerį, kas bus paskui. Deja, yra tokių žmonių, kurie džiaugiasi mūsų nesėkmėmis.

Tačiau į tas problemas reikia žiūrėti kompleksiškai. Reikia ieškoti kelių, kad turėtume daugiau nei aštuonias žaidėjas, kurios gali žaisti Europos čempionate. Kad žaidėjų, atvykusių į pasirengimo stovyklą, nereikėtų mėginti per tris savaites išmokyti varytis kamuolį ir dešine, ir kaire ranka.

Norėtųsi, kad jauni treneriai veržtųsi treniruoti ne tik berniukus, bet ir mergaites. Kad vyktų moksleivių lygos mergaičių čempionatai. Tik didėjanti konkurencija mums gali padėti suburti stiprią rinktinę, kuri nuolat pretenduotų į Europos čempionatų apdovanojimus.