Pozicija nesikeičia
Šią savaitę D. Gudzinevičiūtė virtualiai susitiko su Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto (UNOK) prezidentu Vadimu Gutcaitu.
„Užtikrinau jį, kad Lietuvos pozicija nesikeičia: rėmėme, remiame ir remsime Ukrainą. Nepritariame rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriame kitame sporto renginyje, kol Ukrainoje vyksta karas. Neįsivaizduojame, kaip dėl laisvės kovojantys Ukrainos sportininkai galėtų olimpinėse žaidynėse varžytis su rusais, – teigė LTOK vadovė. – Ukrainos sporto bendruomenė mato ir vertina vieningą Europos poziciją ir palaikymą. Europa į savo organizuojamus renginius – Europos žaidynes, Europos jaunimo olimpinius festivalius – nei rusų, nei baltarusių neįsileidžia. Su UNOK prezidentu toliau palaikysime ryšį ir kartu su Šiaurės, Baltijos šalimis imsimės visų priemonių, kad šalys agresorės olimpinėse žaidynėse nedalyvautų.“
Apie olimpinių žaidynių boikotą kol kas nediskutuojame ir tikimės, kad to neprireiks.
LTOK taip pat kreipėsi į savo nares – olimpinių sporto šakų federacijas ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijas, kviesdamas vienytis su kolegomis iš kitų valstybių ir reikalauti, kad tarptautinės federacijos išlaikytų principingą poziciją Rusijos ir Baltarusijos sportininkų atžvilgiu.
„Manome, kad nepriimtina ir nesąžininga leisti šalies agresorės sportininkams ir oficialiems asmenims sugrįžti į tarptautinę sporto areną su jokia vėliava. Šiuo metu galioja Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijos tarptautinėms sporto federacijoms neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. Būtent tarptautinės federacijos, organizuojančios olimpinę atranką, turi realią galimybę užkirsti kelią rusams ir baltarusiams dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Šiuo metu praktiškai visų tarptautinių federacijų durys į olimpines žaidynes rusams ir baltarusiams yra užvertos, todėl apie boikotą kol kas nediskutuojame ir tikimės, kad to neprireiks“, – rašoma LTOK kreipimesi.
Ministrų kreipimasis
Už sportą atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai nuotoliniame susitikime nusprendė kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir TOK, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.
„Sportas nėra aukščiau politikos ar už jos ribų, todėl mes, sporto politikai, turime laikytis tvirtos pozicijos ir labai vieningai, kryptingai, kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis siekti, kad sportas netaptų priedanga karo nusikaltimams ir užuovėja juos palaikantiems ar vykdantiems“, – pažymėjo susitikimą inicijavusios Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Jurgita Šiugždinienė.
Pasiūlymas: Ukrainos prezidentas V. Zelenskis (dešinėje) yra pakvietęs TOK vadovą T. Bachą (kairėje) apsilankyti karo su Rusija fronto mieste Bachmute. / AFP nuotr.
Ministrų kreipimesi sakoma, jog nepriimtina, kad tuo metu, kai laisvos ir demokratinės valstybės telkiasi kovai su Rusija ir jai talkininkaujančia Baltarusija, didina paramą Ukrainai ir įveda daugiau sankcijų šioms teroristinėms valstybėms, TOK ieško specialių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo formų.
Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas prisidengiant neutralumo šydu pateisina šių šalių politinius sprendimus ir plačiai skleidžiamą propagandą, o sportas naudojamas kaip viena priemonių atitraukti dėmesį nuo vykdomos agresijos.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai kviečia sporto organizacijas nekeisti pozicijos Rusijos ir Baltarusijos sportininkų ir šių šalių atstovų atžvilgiu tol, kol Rusija ir Baltarusija nenutrauks agresijos prieš Ukrainą.
K. Coventry: lai sugrįžta
„Pabandykime: lai jie sugrįžta ir pažiūrėsime, kaip viskas susiklostys“, – sakė dukart olimpinė ir triskart pasaulio plaukimo čempionė, TOK vykdomojo komiteto narė Kirsty Coventry.
Iš Zimbabvės kilusi ir šios šalies vyriausybėje dirbanti veikėja – viena iš tų, kurie neprieštarauja, kad Rusijos ir Baltarusijos atletai dalyvautų tarptautinėse varžybose, taip pat ir Paryžiaus olimpiadoje.
„Viso pasaulio sportininkai privalo turėti lygias teises. Laikomės principo, kad sportas yra neutralus politikos atžvilgiu ir pasisakome prieš jo politizavimą. Remiame TOK ir Azijos olimpinės tarybos iniciatyvas ir esame pasirengę prisidėti, kad sportininkai, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, galėtų kartu užtikrinti olimpinių vertybių tęstinumą“, – rašoma Kinijos olimpinio komiteto prezidento Gao Zhidano pareiškime.
„Be išlygų smerkiame Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Karui nėra jokių pateisinimų. Tačiau kviečiu nebausti niekuo dėtų atletų ir leisti jiems daryti tai, ką jie veikė anksčiau, – sportuoti“, – tvirtino Vokietijos rankinio sąjungos vadovas Andreasas Michelmannas.
„Radome kompromisą: Rusijos ir Baltarusijos sportininkai dalyvauja mūsų rengiamuose turnyruose be savo nacionalinių vėliavų. TOK iniciatyva sušvelninti draudimus šių šalių atstovams – viena išeičių ieškant bendro sprendimo, tačiau suprantame ir tuos, kurie ragina dar labiau sugriežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams“, – svarstė Vokietijos teniso asociacijos prezidentas Dietloffas von Arnimas.
Neeliminuoti šalims – karinėms agresorėms – atstovaujančių sportinininkų ragina ir Tarptautinė dziudo federacija (vadovas Marius Vizeras), ir Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (prezidentas Mohamedas Hassanas Jaloudas).
Dviprasmės pozicijos laikosi Kanados olimpinis komitetas ir „Panam Sports“ organizacija, kuriai priklauso JAV, Centrinės ir Pietų Amerikos, Karibų jūros baseino šalys.
Subūrė koaliciją
Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas pareiškė, jog tikisi, kad kelios dešimtys šalių pasisakys prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų įtraukimą į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Manau, kad artimiausiu metu dienos šviesą išvys labai tvirta 40 šalių atstovų pozicija“, – teigė jis.
Ministras pridūrė, kad pozicija labai aiškiai prieštaraus rusų ir baltarusių dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.
Anot K. Bortniczuko, tarp šalių, pasisakančių prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą olimpiadoje, pirmiausia bus ES narės ir Jungtinė Karalystė.
Jis taip pat paminėjo JAV, nors Baltieji rūmai šią savaitę pareiškė, kad pritartų tam, kad Rusijos ir Baltarusijos atletai galėtų varžytis kaip neutralūs dalyviai.
